LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kokiuose kultūriniuose žemėlapiuose yra paženklintas Alytus? Kovo 31 dieną alytiškiai galės įsitikinti, kad esame matomi ir kaip akordeoninės muzikos miestas. „Drauge su kitų Lietuvos muzikos mokyklų akordeonininkų orkestrais Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje surengsime koncertą, kuriam ruošėmės visus šiuos mokslo metus ir kuriame skambės daugiau kaip pusės šimto akordeonų“, – sako Alytaus akordeonininkų orkestro vadovė, Alytaus muzikos mokyklos akordeono mokytoja metodininkė Rūta Vaičaitienė. Apsilankyti koncerte ir išgirsti, kaip skamba jungtinis Lietuvos muzikos mokyklų akordeonininkų orkestras, tikrai verta, o gal ir prisijungti – Alytaus muzikos mokykloje groti akordeonu gali išmokti įvairaus amžiaus žmonės. Vyriausioji Alytaus muzikos mokyklos absolventė 80-metė žada pasirodyti šiame koncerte. Galbūt ir žiūrovų salėje atsiras žmonių, kurie turi svajonę groti vienu ar kitu muzikos instrumentu, bet jos dar nerealizavo?
„Akordeonas yra tas instrumentas, kuris iki šiol neretai stereotipiškai įsivaizduojamas, kaip tinkamas groti šventėse, liaudiškai muzikai, akompanuoti dainuojant, bet vis dar tenka matyti nuostabą, kad juo galima atlikti net tokius kūrinius, kaip, pavyzdžiui, „Deep Purple“ legendinį „Smoke on the Water“. Mūsų orkestras šį kūrinį atliko Metų apdovanojimų renginio metu, jis nuskambėjo tikrai įspūdingai“, – sako R.Vaičaitienė.
Alytaus muzikos mokyklos akordeonininkų orkestrui Rūta vadovauja jau dvi dešimtis metų. Kolektyvo vairą perėmė iš savo instrumento mokytojos Danutės Nepraustytės. „Esu pati baigusi Alytaus muzikos mokyklą, paskui Kauno J.Gruodžio konservatoriją ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Gal tik kartą buvau suabejojusi dėl pasirinkto kelio – svarsčiau, kad galbūt norėčiau studijuoti prancūzų kalbą, nes esu baigusi frankofonišką 1-ąją Alytaus vidurinę mokyklą“, – pasakoja R.Vaičaitienė. Mamos pėdomis seka ir sūnus Ąžuolas – groja saksofonu. Jis taip pat mokosi Alytaus muzikos mokykloje.
Alytaus akordeonininkų orkestre groja apie dvi dešimtys įvairaus amžiaus muzikantų, mažiausiajam – aštuoneri, vyriausiajai akordeonininkei – 80-iadešimt.
Kaip pasakoja orkestro vadovė Rūta, muzikantai į orkestrą ateina pačiais įvairiausiais kelias. Kažkam tai galbūt buvo vaikystės svajonė, bet mokytis groti pradėjo sulaukęs brandaus amžiaus. Kažkam – ekspromtas. Pavyzdžiui, orkestrą lanko dviejų vaikų mama Aušra, kuri taip kantriai laukdavo po repeticijos savo atžalų, kad galų gale pati nusprendė tapti suaugusiųjų klasės mokine.
„Mokytis groti akordeonu dabar yra sudarytos visos sąlygos, tai gali daryti ir vaikai. Yra gaminami specialūs maži instrumentai, pritaikyti 3–4 metų mažiesiems. Alytaus muzikos mokykloje yra dvidešimt instrumentų, kuriais galima mokytis groti, tačiau akordeonų bazę labai reikėtų atnaujinti, nes instrumentai dėvisi, genda. Apskritai turėti pakankamai daug kokybiškų akordeonų groti vienu metu mokyklai yra tikras iššūkis“, – sako R.Vaičaitienė.
Akordeonas yra gana specifinis instrumentas – jį suderinti gali tik meistras, taigi instrumentai nuolat turi keliauti į specialisto rankas. Apie 10 kilogramų sveriančio akordeono, žinoma, į mokyklą vaikai nesinešioja, tačiau grojant šis svoris patogiai guli ant kelių. Kitas reikalas, jei sceninis sumanymas reikalauja groti stovint – būtent taip renginyje Alytaus akordeonininkų orkestras atliko „Smoke on the Water“. Tada jau visas krūvis tenka stuburui ir ilgai taip groti nepavyks.
Akordeonas ypatingas dar ir tuo, kad tai – arčiausiai širdies fiziškai esantis instrumentas, muzikantas jį tarsi priglaudžia sau prie krūtinės. Nors atrodo, kad išmokti groti akordeonu turėtų būti gerokai lengviau nei, pavyzdžiui, smuiku, tačiau nereikėtų suklysti. „Kartais savo mokiniams sakau, kad groti akordeonu – tai tarsi kalbėti dviem skirtingomis kalbomis vienu metu“, – šypsosi Rūta.
Nors instrumentas atrodo gana didelis ir sunkus, jis tradiciškai nelaikomas išskirtinai vyrišku ar moterišku.
Kaip prisimena Rūta, jos mama vis pajuokaudavo: „Ar tau, vaikeli, toks instrumentas?“ Akordeonu norėjo išmokti groti dėl to, kad turėjo tėtės pavyzdį, jis šiuo instrumentu grojo įvairiuose renginiuose.
Kalbant apie akordeono gabaritus, galima prisiminti ir juokingų nutikimų. Pavyzdžiui, prieš gerą dešimtmetį Alytaus kvintetas vyko į koncertinę kelionę Buenos Airėse, kur grojo tango. Kad nereikėtų pirkti papildomų bilietų ir vietų instrumentams, muzikantės… išardė savo akordeonus ir juos įsinešė rankiniame bagaže.
„Iki šiol prisimenu savo pirmąjį koncertą su akordeonininkų orkestru prieš 20 metų, tada nemiegojau visą naktį, nes nežinojau, kaip susitvarkysiu, tai buvo labai naujos patirtys. Dabar tokių išgyvenimų nėra, pats kolektyvas labai pasikeitė. Į repeticijas renkasi noriai, grojame įvairų repertuarą. Džiaugiamės, kad dalyvaujame bendrame projekte su Lietuvos muzikos mokyklų akordeonininkų orkestrais ir atliksime bendrą koncertinę programą, kuri nuskambės taip pat ir Alytuje“, – sako R.Vaičaitienė. Ypač vadovei smagu tai, kad vaikai atranda orkestrą ir mielai jame groja. Paslaptis yra paprasta – orkestre muzikantai groja akordeonais viena ranka, o tai labai palengvina atlikimą ir suteikia džiaugsmo muzikuoti.
„Akordeonas yra dviejų rankų instrumentas, taigi didžiulis palengvinimas, kad orkestre gali groti viena ranka. Svarbu ir tai, kad kolektyve vaikai groja drauge su savo akordeono specialybės mokytojais, o tai jiems irgi labai didelė motyvacija“, – pastebi vadovė.
R.Vaičaitienė kviečia alytiškius apsilankyti akordeono muzikos koncerte – turėsime retą progą išgirsti, kaip skamba 60 akordeonų jungtiniame Lietuvos muzikos mokyklų orkestre, taip pat palaikyti Dzūkijos sostinėje gyvuojantį akordeonininkų orkestrą, vadovaujamą Rūtos, kuriame groja įvairaus amžiaus atlikėjai – mamos, vaikai, jų mokytojai.
