Aurimas Navys, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas
Manau, kad laikas būtų atsimerkti ir pabusti, nes tiek informacinis karas, kuris yra hibridinio karo dalis, tiek apskritai hibridinis Rusijos karas prieš Baltijos šalis ir Lenkiją vyksta jau nebe pirmus metus. Dar prieš Krymo okupaciją buvo galima pastebėti tam tikrų jo apraiškų, susijusių su informacinio karo operacijomis. Be abejo, matome daugybę dalykų, kurie čia vyksta, turint galvoje tai, kad rusiškos raketos ir bepiločiai aparatai krenta ir Rumunijoje, ir Lenkijoje. Taip buvo ne vieną kartą. Dabar nukrito Latvijoje. Manau, kad į tokius atvejus tikrai reikia reaguoti, o ar tokie incidentai peržengia kažkokias raudonąsias linijas, tai galiu atsakyti, jog tas linijas mes braižome savo galvose. Iš pradžių nusibrėžiame vienas, po to svarstome, gal visgi reikėtų jas perbraižyti. Bet reikia paprasčiausiai pripažinti, kad vyksta hibridinis karas.
Jungtinės Valstijos, esančios toli nuo Rusijos, neseniai labai aiškiai konstatavo, kad Rusija prieš jas vykdo informacines įtakos operacijas, siekdamos paveikti rinkimų rezultatus ir, svarbiausia, suskaldyti amerikiečių visuomenę. Nenoriu dramatizuoti, bet kai kas dabar joje tvyrančias nuotaikas laiko panašiomis į tas, kurių Amerika buvo apimta XIX amžiaus antroje pusėje, Pilietinio karo laikotarpiu. Kartais man ne tik keista, bet ir apmaudu, kad mes nenorime to matyti. Tačiau naujausias incidentas – Latvijoje nukritęs karinis Rusijos dronas – nėra kažkoks ypatingas įvykis. Tai dar vienas įprastas bandymas pasižiūrėti, kaip reaguoja Latvijos ir mūsų tarnybos, kaip reaguoja užsienio politikai, kokių diplomatinių priemonių imamasi. Ką daro Lenkija, ką daro ES. Tai logiškas tęsinys tų veiksmų, kurie buvo pradėti dar prieš invaziją į Ukrainą. Tarp jų buvo ir Lietuvos, Latvijos, Lenkijos tvindymas nelegaliais migrantais, kurie į pasienį buvo atgabenti su Rusijos ir Baltarusijos pagalba. Gerai, kad tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, dabar – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas užėmė tvirtą poziciją, kuri, vertinant kairuolišku žmogaus teisių užtikrinimo požiūriu, galėjo pasirodyti nelabai priimtina. Bet reikia suprasti, kad Rusija būtent ir ieško tokių silpnų vietų demokratiškų šalių politinėje ir teisinėje praktikoje.
Gali būti, kad šis incidentas Latvijoje – klaida, atsitiktinumas. Mes to nežinome. Bet gali būti, kad tai buvo padaryta ir tyčia, norint išbandyti, kaip reaguos Latvija, kaip reaguos NATO, kokios priemonės bus naudojamos ir t.t. Negalima atmesti ir tokios prielaidos. Bet kuriuo atveju, ar tai buvo padaryta tyčia, ar netyčia, neabejotinai turi būti atitinkama mūsų reakcija. Į svetimą oro erdvę patekęs orlaivis su sprogstamąja medžiaga gali padaryti daug žalos. Jei svarstytume, kaip tai atsitiko, viena iš prielaidų galėtų būti tokia: galbūt Baltarusijos kariai treniravosi su rusišku bepiločiu aparatu ir padarė kažkokią klaidą. Ji galėjo būti ir aparato valdymo programinėje įrangoje, dėl kurios kažkas nesuveikė ar ne taip suveikė. Aukštos kokybės toje įrangoje nereikėtų ieškoti, todėl tokia priežastis visai tikėtina. Kaip bebūtų, reaguoti reikia, turi būti atliktos visos reikiamos procedūros, taikomos tokio pobūdžio incidentų atvejais. Taip pat turime rūpintis, kad reikalui esant galėtume efektyviai tokius dronus numušinėti.
Man atrodo, kad tokiais atvejais NATO šalys turėtų demonstruoti didesnį vieningumą. Negalime nuolaidžiauti iki begalybės. Tas nuolaidžiavimas tik skatina agresorių toliau pažeidinėti raudonąsias linijas, kurios iš naujo perbraižomos ir vis labiau skverbiasi į Europos gilumą. Turėtų būti atsakyta: pasiliekame teisę numušinėti mūsų pusėn skrendančius orlaivius dar Ukrainos oro erdvėje. Reikia, kad tos raudonosios linijos būtų braižomos ne tik į mūsų, bet ir į priešingą pusę. Bent jau kalbėti apie tai reikėtų pradėti, ir būtų gerai, kad tai būtų vieninga NATO pozicija. Kol kas matome, kad tokios pozicijos nėra. Neseniai NATO atstovė spaudai sureagavo į Lenkijos valdžios pareiškimą, kad ji svarstytų galimybę numušinėti Lenkijos pusėn skriejančias raketas ir bepiločius orlaivius Ukrainos oro erdvėje. NATO atstovė tokią iniciatyvą įvertino kaip keliančią pavojų, kaip eskalaciją, kuri galėtų sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Tai sena dainelė, kurią jau reikėtų pamiršti. Dabar yra proga Baltijos valstybėms dar kartą pasakyti: žiūrėkite, kas vyksta. Gal tas raudonąsias linijas turėtume braižyti toliau nuo mūsų?
Kalbėjosi Arvydas Praninskas