Šiuo atveju tai yra rinkiminis triukas. Manau, kad tokios pataisos teikiamos dėl to, kad artėja rinkimai ir šitaip siekiama gauti papildomų rinkėjų balsų. Man norėtųsi žinoti, ką reikš šitas statusas. Kas už to stovi? Lengvatos, išmokos, gal dar kažkas? Kita vertus, nemanau, kad prokuratūros ar Valstybės kontrolės darbuotojai yra nusipelnę to Laisvės gynėjo statuso labiau, negu daugybė žmonių, tais metais stovėjusių prie parlamento ir šalusių čia 2–3 savaites. Jeigu mano mama ir tėvas, visą tą laiką stovėję prie parlamento ir miegoję ant grindų Nacionalinėje bibliotekoje, nebuvo prokuratūros darbuotojai, tai jie yra nusipelnę mažiau? Manau, kad tai yra eilinis konservatorių partijos chamizmas.
1987 m. steigiau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą. Ir jau tada kovojau su kai kurių jų noru gauti tam tikrą statusą, kuris juos prilygintų Antrojo pasaulinio karo veteranams. Tais laikais buvo ir tokių ketinimų. Nepritariau tam, nes maniau, kad tokiu būdu būtų priešinama visuomenė. Mano manymu, tremtiniai ir politiniai kaliniai, gavę tam tikrą išskirtinį statusą, juo naudosis netikslingai ir praras veidą visuomenės akyse. Taip ir atsitiko, kai jie tapo pagrindiniais konservatorių partijos pakalikais. Seime atsidūrė kaip tiktai tie iš jų, už kurių nugaros kyšojo KGB ausys.
Manyčiau, kad visas šitas statusų suteikinėjimas yra bereikalingas ir gėdingas reikalas. Jeigu negali įvertinti visų, kurie tuo metu gynė valstybę, tai nereikia to daryti piktinant žmones. Visada, ir tada, ir dabar, buvau prieš panašių statusų suteikinėjimą. Anuo metu žmonės stovėjo ir gynė Kauno televizijos bokštą, kuris vienintelis tada transliavo Lietuvoje. Žmonės gynė Viešintų retransliatorių. Tai kuo šitie žmonės yra blogesni, negu prokuratūros, Valstybės kontrolės darbuotojai? O kuo blogesni tuometiniai teismų darbuotojai? Medikai, kurie teikė pagalbą daugiau nei tūkstančiui sužeistųjų prie Vilniaus TV bokšto? Tai tiesiog bjaurus bandymas pritraukti rinkėjų balsus.
Nelabai žinau, kokias privilegijas suteikia šitas statusas, bet nemanau, kad siūlymas išplėsti jo gavėjų ratą būtų iš esmės neteisingas. Aš tik labai norėčiau, kad mes grįžtume prie kito statuso ir pagaliau atskleistume su KGB bendradarbiavusius asmenis. Tai būtų daug svarbesnis sprendimas, kuris Lietuvai duotų kur kas daugiau naudos. Tačiau eilinį kartą matome, kad tie, kurie apsimeta didžiaisiais patriotais ir teikia panašius siūlymus, nieku gyvu nenori, kad būtų atskleisti KGB bendradarbiai. Ir tai mums kelia labai daug klausimų. Juk iš tikrųjų konservatoriai yra pagrindiniai siekio, kad pagaliau paaiškėtų, kas bendradarbiavo su KGB, priešininkai. Slapti KGB agentai, apie kuriuos visuomenė nežino, ir šiandien yra reali grėsmė.
Ar ne keistai atrodo bandymas daugiau nei po 30 metų grįžti prie 1990–1991 m. įvykių ir vertinti tuometinių atskirų profesijų ar žinybų darbuotojų nuopelnus? Nežinau. Konservatoriai man neatrodo keistokai. Tai, jeigu taip galima pasakyti, diagnozė. Kitaip nepavadinsi. Jie tiesiog ieško, kaip paslėpti tam tikras savo problemas. Bando vaidinti patriotus. Milžiniškomis pastangomis: visai neseniai Naisių vasaros teatro ukrainiečių aktorių trupė koncertavo Seime. Paskaitykite konservatorių atsiliepimus apie tai. Jie nežinojo, kad tai ukrainiečiai, jie matė tik autobusiuką, ant kurio parašyta „Naisių vasara“. Internete skelbė baisius atsiliepimus, piktinosi kažkokiais klounais, nežinodami, kad taip rašo apie ukrainiečius. O juk dedasi didžiaisiais Ukrainos patriotais!
Kita vertus, mes galbūt tikrai per mažai esame įvertinę tuos, kurie gynė Lietuvos laisvę. Juk dabar bandoma įrodyti, kad viską padarė kone vienas asmuo. Galbūt dėl siūlomo sprendimo nuoskaudą pajus tie, kurie taip ir liko neįvertinti, nepagerbti, tačiau, kaip sakiau, dėl tų dešimčių ar šimtų, kuriuos tik dabar prisiminė, nereikėtų daryti problemos. Tiesiog per mažai kalbame apie tuos žmones, kurie tuo metu labai daug darė ir aukojosi dėl mūsų visų laisvės.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
