Yra vandens telkinys – bus ir žuvų

Dažniausiai tvenkiniai kasami norint papuošti sodybą, tik vėliau kyla minčių juos įžuvinti.

Dažniausiai tvenkiniai kasami norint papuošti sodybą, tik vėliau kyla minčių juos įžuvinti. Autorės nuotrauka

Žuvininkystės ūkiai sodybų šeimininkams parduoda kasmet vis daugiau žuvų jauniklių.

Išsikasus prūdą ar tvenkinį, paprastai kyla pagunda jį įžuvinti. Patogu, kai gali kada panorėjęs pasimėgauti šviežia žuvimi. Prie tokio vandens telkinio pabūti su meškere – visada garantuota pramoga. Tačiau jau po pirmos žiemos neretai tenka gerokai nusivilti.

Po ledu užmiega amžinu miegu

„Kai tik atšąla vanduo, karpinės žuvys nebesimaitina – tiesiog nebevirškina maisto. Metabolizmas prasideda jau esant 8 laipsnių temperatūrai“, – aiškina Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro prie Žemės ūkio ministerijos specialistas Rymantas Kižys. Žiemą nesimaitina ir daugelis kitų žuvų. Plėšriosios šiek tiek juda, tačiau ir jų poreikiai sumažėję, savimi sugeba pasirūpinti pačios.

Tačiau vandens telkinių paviršių sukaustęs šaltis žuvų auginimo mėgėjams kelia nerimą: ar išgyvens žuvys? Kad jos neuždustų, žmonės nuo ledo valo sniegą, kerta eketes, o kad ne taip greitai užšaltų, į jas primeta šieno. Šias pastangas žuvivaisos specialistas R.Kižys vadina tuščiomis. Telkinyje žiemojančioms žuvims netaptų lengviau kvėpuoti net ir tuomet, jei po ledu būtų pakištas deguonies balionas. Juk tokiomis sąlygomis deguonis su vandeniu nesimaišo, o laikosi paviršiuje, kol pamažu išsisklaido. Tuo tarpu tvenkinio dugne jo nė gurkšniu nepadaugėja. Nepratekančiame užšalusiame telkinyje sėkmingai gali peržiemoti nebent karosiukai. O šiltavandenėms žuvims, tokioms kaip karpiai ar baltieji amūrai, tai tikra pražūtis.

Reikia, kad vanduo maišytųsi

Klaidinga manyti, kad kiekviename vandens telkinyje žuvis galima auginti ištisus metus. Žuvininkystės ūkiuose žiemai jos suleidžiamos į specialius žiemojimo tvenkinius. R.Kižys sodybų šeimininkams taip pat linki žuvų auginimui ruoštis iš anksto. Norint jas išlaikyti per žiemą, reikalingos išankstinės papildomos investicijos. Tvenkinys turi būti pratekantis arba dirbtinai aeruojamas. Kad vanduo prisisotintų deguonies, jis turi nuolat maišytis. Tai galima užtikrinti įrengiant kaskadas. Pakeltas vanduo, bėgdamas kaskadomis, aeruojamas. Be to, jis ir neužšąla.

Jei nėra galimybės aeruoti tvenkinio, žuvivaisos specialistas rekomenduoja pasitenkinti žuvų paauginimu: pavasarį suleistus augesnius karpius ar lydekaites iki rudens išžvejoti. Gana gerai auga ir vaivorykštiniai upėtakiai. Tiesa, jie linkę pabėgti, todėl būtina numatyti kokias nors užtvaras bėgliams.

Žuvis auginti irgi reikia mokėti

R.Kižys pastebi, kad žuvų auginimo mėgėjams dažnai trūksta elementarių žinių. Dėl to patiriama nuostolių. Daroma klaida į šaltiniuotą tvenkinį suleidžiant šilumavandenes žuvis.

Kad karpiai aktyviai maitintųsi ir gerai augtų, vasarą vanduo bent 2–3 mėn. turi būti įšilęs iki 18 laipsnių. Dar šiltesnis vanduo (23–24 laipsn.) reikalingas, kad maitintųsi baltieji amūrai. Deja, jie nėra panacėja, kaip dažnai manoma, nuo tvenkinio užžėlimo. Amūrai minta tik minkštais dumbliais, ir tik karštuoju vasaros metu. Šaltiniuotame tvenkinyje jie negauna reikiamo maisto kiekio, nusilpsta, ilgainiui išsigimsta. Kita vertus, kai amūrų daug, aktyviai jiems maitinantis gali nukentėti vandens kokybė – padidėti jo rūgštingumas. Norint suvaldyti vandens augaliją, tvenkinį būtina valyti. Be to, labai svarbu, kad į jį nepatektų mineralinių teršalų (iš laukų, tualetų).

Žuvivaisos specialistas tvirtina, kad žuvims auginti reikia ne mažesnio pasirengimo kaip bet kuriai kitai veiklai: ar įsigytum automobilį, ar gyvūną. Vasarą žuvis reikia ir maitinti, ir tvenkinį tręšti; nevalia likimo valiai palikti ir aktyviajam sezonui užsibaigus.

Nebijokite klausti žinovų

Žuvų auginimo mėgėjai negali pasigirti literatūros lietuvių kalba gausa. Dr. Eugenija Milerienė yra išleidusi patarimų knygelę sodybų šeimininkams apie karpių auginimą. Daug naudingos literatūros galima rasti lenkų kalba – kaimyninėje šalyje tvenkininės žuvininkystės srityje dirba ištiso instituto mokslininkai. Neatsisakys sodybų šeimininkams padėti ir žuvininkystės žinovai iš komercinių bei valstybinių žuvininkystės įmonių, Ekologijos instituto, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro. Žinoma, išsamesnės konsultacijos, laboratoriniai tyrimai yra mokami.

Jaunikliai neturėtų brangti

Tiek valstybinės, tiek komercinės žuvivaisos įmonės pastaraisiais metais jaučia sparčiai augantį žuvų jauniklių poreikį. Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras žuvis parduoda tris, keturis kartus pigiau. Antai baltųjų amūrų šiųmetukai pagal pernai pavasarį žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą kainoraštį buvo pardavinėjami po 30 Lt/kg, už tokią pat kainą – ir lynai, lydekų šiųmetukai – po 15 Lt/kg, vaivorykštinių upėtakių – po 14 Lt/kg.
Deja, laisvam pardavimui jauniklių beveik nelieka. „Esame ne pelno organizacija. Mūsų tikslas – atkurti retų žuvų išteklius, pirmiausia neišnuomotuose vandens telkiniuose. Kas lieka įvykdžius valstybinį planą, galima parduoti“, – aiškina centro atstovas R.Kižys. Valstybės fi nansuojama įstaiga iš asmenų nepriima jokių paraiškų, nesudarinėja pirkėjų sąrašo. Vis dėlto įžuvinimą patartina planuoti. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius patikino, kad asociacijos narės yra pajėgios sodybas aprūpinti visų rūšių žuvų jaunikliais (beje, populiariausi yra karpiai, baltieji amūrai). Dėl jų nebūtina blaškytis ir lakstyti po visą Lietuvą. Pakanka kreiptis į savo regiono ekologą, jam perduoti savo pageidavimą.

Nors šiemet gerokai pakilo elektros kaina, V.Andriuškevičiaus manymu, žuvų jaunikliai neturėtų brangti, kai kuriais atvejais – gal net priešingai. Asociacijos vadovas neslėpė, kad kai kurių rūšių žuvų kainos komercinėse įmonėse buvo pernelyg sukeltos.