2008-09-23

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka – skaidri ir aiški

Valstybinės žemės pardavimas sklandesnis tose apskrityse, kuriose baigtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

Valstybinės žemės pardavimas sklandesnis tose apskrityse, kuriose baigtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistai atsako į ūkininkams, žemės ūkio bendrovių atstovams rūpimus klausimus.

Prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę yra pateikę 21,7 tūkst. fi zinių ir per 420 juridinių asmenų. Su 3,3 tūkst. pareiškėjų jau sudarytos sutartys dėl 42,1 tūkst. ha žemės įsigijimo. Valstybinės žemės pardavimas sklandesnis tose apskrityse, kuriose baigtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Apskričių viršininkų administracijų duomenimis, kaimo vietovėje yra likę 501 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės: 388 tūkst. ha žemės ir 113 tūkst. ha miško.

Įstatymai palankūs žemę dirbantiesiems

Ne paslaptis – kaime girdėti įvairių kalbų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Ūkininkai nerimauja, kad ji gali atitekti tiems, kas jos iki šiol nedirbo.
Lietuvos įstatymai iš tiesų palankūs kaime gyvenantiems ir žemę dirbantiems žmonėms. Žemės reformos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys ūkininkai ir juridiniai asmenys turi pirmumo teisę pirkti ne mažiau kaip metus žemės ūkio veiklai naudojamus žemės sklypus. Pirmenybė taip pat numatyta įsigyti valstybinės žemės sklypus, besiribojančius su nuosavybės teise turimais sklypais.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas numato žemės ūkio paskirties žemės pardavimo lengvatines sąlygas: žemės sklypo kainą mažinančius koefi cientus, žemės pirkimą išsimokėtinai, mokėjimų už įsigyjamą išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemę atidėjimą, žemės pirkimą pirmumo teise be aukciono, palūkanų kompensavimą.
Užsienio subjektai, kaip išsiderėta stojant į ES, mūsų šalyje žemės gali įsigyti kol kas (stojant į ES išsiderėtu pereinamuoju septynerių metų laikotarpiu) tik išimtiniais atvejais – tai asmenys, atitinkantys Konstitucijos 47 str. 3 d. įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatytus pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus ir ne mažiau kaip 3 metus čia nuolat gyvenę bei vertęsi žemės ūkio veikla, taip pat juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, įsteigusios Lietuvoje atstovybes ar filialus.
Ar nesikerta pretendentų į valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir grąžintiną žemę interesai?
Kaimo vietovėje sklypai formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eilę. Įstatymu prioritetas suteiktas nuosavybės teisių atkūrimui, tarp jų ir vadinamajam žemės perkėlimui pagal išvadas, o sklypai pardavimui projektuojami paskesne eile. Likusi valstybinė žemė parduodama tose kadastro vietovėse, kuriose žemės grąžinimas iš esmės baigtas.

Reikalavimai pretendentams

Kas turi teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės?
Laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas pradėtas dar 2003 m., kai buvo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Iki 2006 m. vidurio šiuo įstatymu spėjo pasinaudoti daugiau kaip 3 tūkst. ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių – įsigijo 42 tūkst. ha žemės.
Įstojus į Europos Sąjungą, 2006 m. liepos 13 d. įstatymas pakeistas, atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas. Buvo nustatyti papildomi reikalavimai pretendentams, pakeistas tokių asmenų ratas ir maksimalus įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas.
Dabar galima įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 500 ha.
Lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės gali fi ziniai asmenys – ūkį įregistravę ūkininkai, ne anksčiau kaip vienerius metus iki paraiškos deklaravę žemės naudmenas (pasėlius) ir tvarkę buhalterinę apskaitą, turintys praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.
Tokią teisę taip pat turi juridiniai asmenys (žemės ūkio bendrovės ir kt. žemės ūkio subjektai), kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų bei įrodę jų ekonominį gyvybingumą.
Dar viena svarbi sąlyga: įsigyjantieji lengvatinėmis sąlygomis žemę privalo laikytis minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Tokias pažymas pretendentams įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išduoda atitinkamai Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Be aukciono – už rinkos kainą

Kieno lėšomis vertinami ir matuojami parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai?
Žemės sklypai pirmumo teise be aukciono parduodami už rinkos kainą, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Todėl, prieš sudarant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti nustatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų parduotinų žemės sklypų vertė.
Apskričių viršininkų administracijos Viešųjų pirkimų nustatyta tvarka organizuoja viešųjų pirkimų procedūras – perka turto vertintojų paslaugas ir su parinktais vertintojais sudaro žemės sklypų vertinimo paslaugų sutartis. Priminsime: kaip numato Žemės reformos įstatymas, žemės reformą įgyvendina, taip pat ir priima sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo apskričių viršininkai. Laisvos valstybinės žemės fondą tvarko apskrities viršininkas, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybėms.
Nuo šių metų sausio 10 d., įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymui, žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (formuojant žemės sklypus kaimo vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografi nę medžiagą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka). Žemėtvarkos projektuose suprojektuoti parduotini žemės sklypai ženklinami pasitelkiant geodezinius instrumentus. Visi šie darbai (ir žemės sklypų vertinimo bei matavimo) atliekami valstybės lėšomis. Tais atvejais, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai pageidauja patys mokėti už matavimo darbus, jiems kadastrinių matavimų bylos parengiamos greičiau, t. y. nesilaikant šiems darbams nustatyto eiliškumo.
Kaip atnaujinama ir pratęsiama nutrūkusi valstybinės žemės pirkimo procedūra?
Iki Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2006 m. liepos 27 d.) pradėtos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros, kai dar nesudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimopardavimo sutartys, užbaigiamos jau pagal priimto įstatymo nuostatas.
Kad galima būtų tęsti žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose pradėti formuoti parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, rengimą, apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyriai nagrinėja asmenų pateiktus papildomus prašymus bei dokumentus ir prireikus apskrities viršininko įsakymu tikslina pretendentų sąrašus, iš jų išbraukdami asmenis, nebeatitinkančius valstybės paramos žemės sklypui įsigyti subjektams taikomų įstatymo nuostatų.
Taigi jei žemės sklypai pardavimui buvo pradėti formuoti iki 2006 m. liepos 27 d., asmenims, suderinusiems jiems suprojektuotus parduotinų žemės sklypų ribas ir plotus, žemėtvarkos projektai rengiami toliau.
Skelbiamas viešas žemėtvarkos projekto svarstymas, atliekamos žemėtvarkos projekto derinimo procedūros. Žemėtvarkos projekto dalis, kurioje suprojektuoti parduotini žemės sklypai, teikiama apskrities viršininkui tvirtinti.
Suprojektuoti parduotini žemės sklypai naujai neperprojektuojami, nors dalis asmenų buvo išbraukta iš pretendentų sąrašo ar keitėsi asmenų, kurie suderino suprojektuotus parduotinus žemės sklypus, eilė pretendentų sąraše.

Nuo prašymo iki sutarties pasirašymo

Tarkime, ūkininkas buvo pateikęs prašymą pirkti sklypą, tačiau savo ūkį perleido savo sūnui. Ar jaunasis ūkininkas turi teisę atnaujinti tėvo pradėtą žemės pirkimo procedūrą?
Apskrities viršininkas įsakymu tvirtina pretendentų į žemę sąrašą, kuriame asmenys sugrupuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eiliškumą. Kiekvieno asmens eiliškumas yra individualus: pareiškėjas naudoja pageidaujamą įsigyti žemės sklypą ar jo valdomas sklypas ribojasi su parduodamu sklypu, ar tai yra jaunasis ūkininkas, o gal tiesiog tos kadastro vietovės, kurioje parduodamas žemės sklypas, gyventojas. Todėl sąraše asmenų pakeisti negalima. Sūnus jaunasis ūkininkas šiuo atveju taip pat negali pretendentų į žemę sąraše pakeisti prašymą pateikusio tėvo. Taip būtų pažeistas eiliškumas bei kitų asmenų, kurie rinkosi ar renkasi žemės sklypus, teisės.
Ką reikėtų žinoti pateikiant prašymą įsigyti iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypą lengvatinėmis sąlygomis?
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (patvirtintos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236) nustato, kad asmuo, pageidaujantis iš valstybės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės lengvatinėmis sąlygomis, privalo pateikti prašymą.
Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės, jungtinės) nuosavybės teise, prašymas turi būti pasirašytas visų pirkėjų ar vieno iš jų, turinčio notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kietiems pirkėjams.
Prašymas parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas asmeniškai ir patvirtinamas pareiškėjo parašu. Be to, jame privalu pateikti informaciją, susijusią su pareiškėju: turi būti nurodytas asmens atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas; asmens pageidavimas įsigyjant žemę įstatymo numatyta tvarka jam taikyti valstybės paramą; informacija apie tai, ar asmuo jau naudojosi valstybės parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę; informacija apie tai, ar asmuo kreipėsi į kitas institucijas dėl valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės.
Taigi prašymas negali būti perleidžiamas kitiems asmenims, net ir tuo atveju, jei ūkininkas perleidžia ūkį savo vaikams – jauniesiems ūkininkams.
Kokie formalumai numatyti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo?
Apskrities viršininkas gali su pirkėju sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kai: patvirtintas žemės reformos projektas; parduotinas žemės sklypas paženklintas ir suformuota kadastro duomenų byla; sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu nustatyta tvarka atliktas žemės sklypo vertinimas; pirkėjas yra sumokėjęs už perkamą žemės sklypą; parengtas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas.