Iki šiol žemdirbiai tik klausydavosi valdininkų spėlionių apie 2020-ųjų ribą, kai esą Briuselis užsuks ar bent gerokai prisuks finansinės paramos kranelį. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) nutarė baigti su spėlionėmis ir pokalbiais užuolankomis.

Paaukos žemės ūkį?

Kam lemta įvykti, tas įvyks, tačiau ne nuolankiai laukiant, ką praneš Briuselis, o kovojant už šalies žemdirbiams skirtiną paramą. ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto nariai tarėsi dėl tolesnėsveiklos taktikos ir strategijos. Lietuvos žemdirbių poziciją ŽŪR atstovai išsakys jau šį penktadienį Briuselyje, COPA-COGECA posėdyje.

Europos Komisijos (EK) koridoriuose atvirai kalbama apie bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto mažinimą. Ši tikimybė dar padidės, jeigu Didžioji Britanija nuspręs pasitraukti iš ES. Be to, daug lėšų teks skirti pabėgėlių problemai spręsti.

„Tokio varianto negalime atmesti. Neužmirškime, kad artimiausiu metu ES ir JAV pasirašys laisvosios prekybos sutartį. Manau, kad ES šia sutartimi bandys prisidengti aukodama žemės ūkį“, – išsakė įtarimus ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.

COPA-COGECA posėdžiuose dalyvaujantis kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pridūrė: „ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas prasitarė, kad nuo 2020 m. BŽŪP biudžetas gali būti sumažintas 30 ar net iki 50 proc. Taigi bus svarstoma, kaip efektyviau panaudoti likusius pinigus. Apie tai jau atvirai diskutuojama žemesniuosiuose EK sluoksniuose.“

Įvairūs pasiūlymai

Pasak ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėjos Vaidos Leščiauskaitės, EK stiprėja nuostata, kad BŽŪP srityje liktų tik žemės ūkis ir maisto produktų gamyba, būtų atsisakyta finansuoti socialinius reikalus. Tokią versiją paliudijo ir M.Maciulevičius: „Idėją, kad BŽŪP būtų artinama prie maisto gamybos politikos, itin aktyviai kelia Olandija. Tokiu atveju BŽŪP akiratyje atsidurtų žemdirbiai, maisto perdirbimo pramonė ir vartotojai. Šią idėją pasigavo ir didelė Europos Parlamento dalis, neprieštarauja ir COPA-COGECA.“

Prancūzija, kaip visada, turi kitokią nuomonę. „Prancūzija lieka ištikima vadinamajam trijų ramsčių BŽŪP projektui: tiesioginės išmokos, žalinimo rėmimas ir krizių valdymas. Tačiau jeigu pinigų sumažėtų, daugiau dėmesio būtų skiriama krizėms valdyti“, – kėlė versiją M.Maciulevičius.

Rinkoje yra ir gana originalių sprendimų. „Vienas iš Airijos kooperatyvų paskelbė, kad ūkininkams skirs paskolas, pritaikydamas saugiklius, t. y. žaliavinio pieno supirkimo kainai nukritus iki tam tikros žemos ribos, ūkininkai kooperatyvui mokėtų tik palūkanas. Jeigu pieno supirkimo kainos nukristų dar daugiau, nereikėtų nieko mokėti. Toks metodas ūkininkus skatintų daugiau investuoti“, – pasakojo M.Maciulevičius. Tokia sistema būtų tikras išsigelbėjimas daugeliui Lietuvos pieno gamintojų.

Konkuruoti reikia sąžiningai

Neatmetamas gausesnis žemės ūkio finansavimas nacionalinių biudžetų lėšomis. Šis variantas Lietuvai būtų mažiausiai palankus. Kodėl? Pasak A.Stančiko, ES žemės ūkis gali būti paaukotas dėl automobilių pramonės eksporto į JAV.

„Stiprią automobilių gamybos pramonę turinti Vokietija tik laimės, ES ir JAV pasirašius laisvosios prekybos sutartį, ji galės gausiai remti savo žemės ūkį. Lietuva tokios galimybės neturės, todėl mes turime siekti, kad ES išliktų BŽŪP“, – tikslus dėstė A.Stančikas.

Ko siekti? Ar reikalauti didesnės ES paramos nei gauname dabar, ar kad būtų sulygintos visų ES šalių konkurencinės sąlygos?

„Tikimybė, kad artimiausiu metu ES padidins tiesiogines išmokas yra menka. Tačiau mes galime pasiūlyti, kad ES sumažintų paramą šalims, kurioms skiriama daugiau nei vidutiniškai ES, ir iš tų lėšų formuotų Krizių valdymo fondą“, – siūlė A.Stančikas.

Ar EK ryžtųsi atmesti tokį pasiūlymą? Juo labiau kad Krizių valdymo fondo lėšomis galėtų pasinaudoti ne tik krizę pieno sektoriuje išgyvenantys lietuviai, bet ir, pavyzdžiui, dėl sausrų ar liūčių bei potvynių nukentėję kitų ES šalių žemdirbiai.

Kuo galime išsiskirti?

Daugiau vilčių turi ūkininkaujantieji ekologiškai. Pasak M.Maciulevičiaus, dėl žalinimo reikalavimų plėtros vis didesnė ES žemės ūkio dalis bus arčiau ekologinio ūkininkavimo. Žinoma, visi ūkiai netaps ekologiniais, tačiau kryptis – tapti labiau tausojantiems aplinką – akivaizdi.

„Manau, daugelis šalių pasuks šia kryptimi. Pavyzdžiui, Vokietijoje į žalinimo programą įtraukta kompensavimo galimybė, kai vėjo jėgainės šešėlis krinta ant ūkininko žemės. Sunku net patikėti, tačiau tokiu atveju ūkininkas gauna 1 200 eurų kompensaciją“, – apie vokiečių sumanymus kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas ragino nuolat EK priminti, kad žalinimo išmoka Lietuvai sumažinta neteisingai, nes ši parama apskaičiuota nuo bendro paramos voko, o jis nustatytas remiantis mums nepalankiu laikotarpiu.

Kolegoms pritarė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė: „Mes galime išsiskirti būtent žalinimo srityje. Galbūt sunku tuo patikėti, tačiau dabar keliami griežtesni reikalavimai ateityje mums duos daugiau naudos.“

M.Maciulevičiaus teigimu, dėl būsimų BŽŪP keitimų Lietuvos žemdirbiai nepatirs didelių problemų ar josbus bent jau lengviau įveikiamos nei Rusijos embargas. Tačiau ar visi sulauks tos šventės?

Perskirstymo galimybė

Taigi, kaip išgyventi iki BŽŪP keitimo? ŽŪR direktorius priekaištavo Žemės ūkio ministerijos vadovams, kad šie visiškai neįvertina galimybės nuo 2017 m. peržiūrėti tiesioginių išmokų ribas. „Ministerija bando įtikinti, kad laikotarpio viduryje tiesioginės išmokos negali būti peržiūrimos. Neseniai Lietuvoje viešėjęs ES komisaras Ph.Hoganas aiškiai pasakė neatmetantis peržiūrėjimo galimybės. Tačiau tokius norus turi nuolat kelti ne žemdirbių organizacijos, o valstybės atstovai Vadovų taryboje, žemės ūkio ministrai“, – priminė A.Stančikas.

Tikimybė, kad vienoms šalims tiesioginės išmokos bus sumažintos, o kitoms – padidintos, yra nedidelė, nes nuo jų dydžio labai priklauso dirbamos žemės kaina, jos nuoma, paimti kreditai, užstatai bankams. Pakeitimai sukeltų galybę problemų.

Smulkieji turi teisę išlikti

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Tiesioginės išmokos turi būti perskirstomos vadovaujantis kitokiu principu. Galiu paliudyti, kad pernai Rygoje vykusioje Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) Generalinėje Asamblėjoje dalyvavęs komisaras Ph.Hoganas, paklaustas apie paramos paskirstymą ūkiniams subjektams, atsakė labai aiškiai – ES šalyse paramą turi teisę gauti ne tik stambieji, bet ir smulkieji ūkininkai.

Kita vertus, jeigu tiesioginių išmokų santykio nepakeisime iki 2017-ųjų, nuo 2020 m. jau gali būti vėlu. Labai tikėtina, kad ES parama bus skirstoma pagal kitokius principus. ELO žiniomis, labai didelė tikimybė, kad nuo 2020 m. ES paramos skirstymo per valstybes nebus be labai rimto poreikio. Tačiau Lietuvoje toks poreikis yra – apie 100 tūkst. smulkiųjų ūkininkų ES paramos iki šiol negavo. Jeigu tokios tvarkos nepakeisime, per artimiausius metus kaimas negrįžtamai sunyks.