Prieš 15 metų daugelis tik būtų pasijuokę iš svarstymų sėjos metu apie būsimo derliaus pardavimą, tačiau šiais laikais tuo niekas nesistebi.

Lietuva nedidelė, tačiau pavasarinė sėja vienur jau pasibaigė, o kitur dar tik įpusėjo. Daugelis ūkininkų jau spėjo pagalvoti ir jau sutarti dėl būsimo derliaus pardavimo. Kaip sekasi sėjos darbai ir kokių kainų galima tikėtis 2016–2017 m. sezonu, kas vyksta Lietuvai svarbių valstybių rinkose, klausėme tiek pačių ūkininkų, tiek ekspertų.

Dejuoti beprasmiška

Žodžio kišenėje neieškantis patyręs ūkininkas iš Kupiškio rajono Zigmantas Aleksandravičius pripažįsta, kad daugelis lietuvių ūkininkų jau išmoko užauginti palyginti neblogą derlių, tačiau tuo jų išmanymas ir baigiasi. Geriausia žieminių pasėlių būklė Akmenės, Mažeikių, Šiaulių Radviliškio, Panevėžio rajonuose, prastesnė Kėdainių, Kauno rajonuose, o labiausiai nuskriausti liko praėjusiais metais geriausiais derliais garsėję Suvalkijos rajonai. Sąlygos sėjai irgi buvo palyginti palankios, išskyrus paskutines šios savaitės dienas.

„Žmonės tikisi stebuklo, nes nesupranta, kad šiais laikais pokyčius rinkoje lemia nuo mūsų nepriklausomi veiksniai. Pavyzdžiui, grūdų kaina priklauso nuo to, ar Australijoje pliaupė lietus, ar švietė saulė. Taigi dejuoti beprasmiška. Mums lieka tik prisitaikyti prie rinkos, atsirinkti objektyvią informaciją, klausytis protingų žmonių ir priimti sprendimus“, – svarstė Z.Aleksandravičius.

O kokį sprendimą priėmė pavasarinę sėją baigiantis kupiškėnas? „Sėja normali, nesiskundžiu. Dalį būsimo derliaus pardaviau pagal išankstinius sandorius, tačiau tikrai niekam nieko nepatariu: kiekvienas turi vadovautis savo galva ir pats atsakyti už savo veiksmus“, – patarė Z.Aleksandravičius.

Didelės atsargos

Regis, pildosi ekspertų prognozė, kad Rusija su Europos šalims ir Lietuvai svarbiu grūdų pirkėju Iranu susitarė ginklus parduoti kartu su grūdais. Praėjusį sezoną Iranas importavo 8,5 mln. t grūdų, o pagal JAV žemės ūkio departamento prognozes šįmet Iranas iš viso importuos tik 5,3 mln. t grūdų. FAO duomenimis, nuo 2014 m. Iranas pradėjo didinti kviečių plotus, o ir derlius buvo labai geras, pavyzdžiui, 2014 m. užaugo 13 mln. t kviečių. Taigi labai tikėtina, kad buvęs grūdų pirkėjas Iranas taps jų pardavėju. Šiuo metu laisvą grūdų importą Iranas jau sustabdė – grūdai perkami tik pagal tarpvalstybinius susitarimus.

„Apskritai grūdų atsargos pasaulinėje rinkoje labai didelės ir šių metų sąlygos dar palankios sėjai. Pietų pusrutulyje fiksuotas geras jau šio sezono derlius. Be to, devalvavusios savo valiutas Argentina, Brazilija ir Meksika iš rinkų stumia ES šalis. Mums palankios žinios ateina tik iš Rytų Australijos ir Pietų bei Rytų Afrikos“, – susidariusią padėtį trumpai apibūdino UAB „Žvalguva“ komercijos direktorius, biomedicinos mokslų daktaras Daivas Malinauskas.

JAV žemės ūkio departamento ataskaitoje teigiama, kad dėl sausros grūdų derlius Maroke sumažės net apie 58 proc. Į šią šalį iki šiol daugiausia eksportuodavo mums svarbi Vokietija ,Prancūzija, Kanada bei Rusija. Tačiau iki 5 mln. t papildomas grūdų poreikis padėties pasaulinėje rinkoje iš esmės nepakeis.

Grūdų pardavimo ateities sandorių grafikų kreivės šiuo metu sminga žemyn, tik kviečių supirkimo kaina lapkričio mėnesį šiek tiek didesnė nei šiuo metu. O štai rapsų supirkimo kaina leidžiasi žemyn. „Tačiau manau, jog kaip tik rapsų supirkimo kainos turėtų išaugti ar nors svyruoti 10–15 eurų už toną, nes daugelyje šalių rapsų plotai mažėja. Vadinamasis lūžis turėtų įvykti birželio pabaigoje, kai mus pasieks pirmosios žinios apie naujo sezono derlių JAV ir Pietų Europoje“, – svarstė D.Malinauskas.

Nestandartiniai būdai uždirbti

Apytikslių duomenų apie dar neparduotus praėjusio sezono grūdus nėra, tačiau „Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai sakė, jog kai kurių ūkininkų sandėliuose dar yra iki trečdalio buvusio derliaus. „Žinau tokių ūkininkų ir aš. Galiu jiems tik pavydėti, kad turi tiek pinigų. Aš parduodu anksčiau, nes turiu daug išlaidų. Tačiau kartais rinkoje būna atvejų, prieštaraujančių logikai, pavyzdžiui, pastaraisiais metais brangiausiai galėjai parduoti grūdus, iš karto veždamas į elevatorius nuo kombaino. O mes džiovinome, valėme, laikėme savo sandėliuose ir pardavėme pigiau. Tačiau tokiais atvejais gali pykti tik ant savęs“, – dalijosi patirtimi Zigmantas.

Z.Aleksandravičius atsargai laiko ir intervencinių fondų variantą, jei kviečių supirkimo kaina rinkoje pramuštų 101 euro už toną dugną. Tikėkimės, kad taip nenutiks. Kupiškėnas kiekviena proga kolegas ūkininkus ragina elgtis ne aklai, ne vadovaujantis spėlionėmis, o savo veiksmus pagrįsti skaičiavimais. Deja, pripažinkime, kad didesnė grūdų augintojų dalis tik pasyviai stebi pokyčius rinkoje. Per vėlu reaguoti, kai apie kainų kritimą ar augimą parašo žiniasklaida. Pokyčius reikėjo pastebėti anksčiau ar bent jau imtis veiksmų, kai jie tik prasidėjo, kitaip bus tik nuostolių. Žinoma, ne visi ūkininkai gali jausti pulsą taip, kaip tai daryti sekasi Kėdainių rajono ūkininkui Antanui, nenorėjusiam prisistatyti. Jis kiekvienais metais 20–30 proc. savo derliaus geba parduoti tada, kai grūdus superkanti kompanija pradeda krauti jau supirktus grūdus ir dažniausiai paaiškėja, kad laivo triumuose dar yra šiek tiek laisvos vietos. Tada Antanas pasirodo supirkėjų akiratyje ir pasiūlo savo paslaugas – gali į uostą atvežti grūdus savo transportu per trumpiausią įmanomą laiką. Žinoma, tokie grūdai superkami daug brangiau. Ūkininkas neatskleidžia paslapties, kaip jam pavyksta gauti tokią informaciją, tikriausiai ne dėl gražių akių.

Pataria skaičiuoti

Verta dėmesio D.Malinausko informacija, kad kai kurie Vakarų Europos ūkininkai, įvertindami grūdų supirkimo kainų mažėjimą, vis daugiau derlingos žemės palieka pūdymuoti. Pailsėjusi žemė kitąmet atsilygins. Tačiau Lietuvoje ūkininkai tokių rekomendacijų kol kas negirdi – ne tik apsėja didesnius plotus, bet dar ir taupo trąšas, t. y. didina savo nuostolius.

„Kupiškio rajone per kelerius pastaruosius metus ariamos žemės plotas išaugo nuo 50 iki 54 tūkst. ha. Panaši padėtis ir kai kuriuose kituose rajonuose. Neretai užsėjama prasta žemė. Neskaičiuoja žmonės. Pavyzdžiui, vienas Biržų rajono ūkininkas įsigijo žemės Kupiškio rajone ir žemės ūkio techniką pirmyn atgal varinėja 70–80 km. Ir taip sėja, prižiūri, nuima derlių. Man negaila, bet juk akivaizdu, kad jis nemoka skaičiuoti“, – stebėjosi Z.Aleksandravičius. Šįmet šie patarimai gal jau pavėluoti, tačiau jie tikrai pravers planuojant darbus kitą sezoną.

Siekia optimalaus pelningumo

Rimantas Garuckas, ūkininkas iš Radviliškio r.

Sėja normali, dirbu laikydamasis optimalių terminų. O grūdų supirkimo kainos bus tokios, kokios bus rinkoje, ir to niekas nepakeis, todėl ūkininkams reikėtų ne dejuoti dėl jų, o ieškoti naujų galimybių mažinti darbų savikainą. Pavyzdžiui, aš nesiekiu labai gero derliaus, o siekiu tokio derliaus, kuris man būtų optimaliai pelningas, t. y. kad įdėtos lėšos ir darbai atsipirktų. Kai kurie kolegos ūkininkai pyksta, kai aš jiems į akis rėžiu tokią tiesą. Tačiau protingi padėkoja. Tiek sau, tiek visiems sakau: „Jei sugebi, tai gali pirkti brangų džipą, bet jei nesugebi, tai gal tuos pinigus pirmiausia skirk žemės dirbimo technikai įsigyti.“ Kita bėda ta, kad nemažai ūkininkų imasi darbo, neįvertinę jėgų. Taip ir norisi jiems pasakyti, kad ūkininkaujant labiausiai reikia galvos ant pečių.

Stengiasi dirbti lanksčiai

Vidmantas Doniela, ūkininkas iš Skuodo r.

Pavasarinė sėja, palyginti su praėjusiais metais, prasidėjo tik 4–5 dienomis vėliau. Tačiau tokia paklaida normali, nesiskundžiu. Daugiau nerimo kelia grūdų supirkimo kainų tendencijos. Pernai nuotaika buvo geresnė. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: reikia pasukti galvą, kad neįdėtum į žemę per daug lėšų. Stengiuosi dirbti lanksčiai – šįmet daugiau auginsiu žirnių bei pupų, dėl kurių supirkimo kainų kol kas nenuogąstauju, nes jau sudariau išankstinius sandorius. O dėl kviečių ir rapsų vis dar svarstau. Gal klystu, bet vis dar tikiuosi, kad supirkimo kainos pakils. Taip elgiuosi, įvertinęs pastarųjų metų tendencijas, kai aukščiausios supirkimo kainos buvo nuimant derlių. Kita vertus, ilgiau derlių laikyti dar neturiu galimybių.

Apskaičiuos savo galimybes

Valdas Bubliauskas, ūkininkas iš Kauno r.

Nors galva užimta sėja, tačiau, radęs minutę laiko, vis pažiūriu į grūdų supirkimo kainas, juolab kad sandėlyje dar turiu apie 600 t grūdų. Tiesa, labai nespirgu, nes pasirašiau sutartį šį kiekį palaikyti iki naujo derliaus. Iki šiol išankstinių sandorių nebuvau sudaręs, o šįmet, ko gero, pabandysiu. Kodėl? Pasikalbu su kitais taip darančiais ūkininkais. Kita vertus, kol kas visi duomenys rodo, kad šįmet gerų kainų derliaus nuėmimo metu neverta tikėtis ir jos vis dar slenka žemyn. Taigi apskaičiuosiu savo galimybes, grūdų saugojimo išlaidas ir gal ryšiuosi sudaryti išankstinį grūdų pardavimo sandorį.

Sėjos laikas ankstėja

Zenonas Vaičiulis, ūkininkas iš Ukmergės r.

Per daugiau nei dvidešimt ūkininkavimo metų pastebėjau, kad pavasarinė sėja vis ankstėja. Praėjusiais metais ją pradėjome kovo 25 d. Tačiau tai buvo nevykęs sprendimas, nes vėliau orai smarkiai atšalo. Šiais metais sėti pradėjome balandžio 8 d. ir baigėme balandžio 12 d. Žemė sėjai jau buvo aubrendusi, pakako drėgmės. Žvelgdami į palankias orų prognozes, tikimės, kad pasėlis dygs sėkmingai. Sėjai naudojome trečdalį sertifikuotos sėklos, du trečdalius – savo. Nors būsimo derliaus dar neprognozuoju, išankstines sutartis jau sudariau ir dar planuoju sudaryti. Šiuo metu grūdų kaina pasaulinėje rinkoje maža, o vilties, kad ji kils, neturiu.

Užbaigti sutrukdė lietus

Kęstutis Mykolaitis, ūkininkas iš Marijampolės sav.

Jau 12 metų užsiimu ekologine sėklininkyste. Šiemet sėją savo laukuose planavau užbaigti iki balandžio 15 d., bet sėjos darbus nutraukė ir kiek nutolino šios savaitės viduryje prasidėjęs lietus. Jis laukus veikia kaip vaistai. O jei lyjant perkūnas sugriaudėja, būna dar geriau. Pavasario darbymetį pagal liaudies paprotį stengiuosi pradėti kuo anksčiau, kai drėgmės yra pakankamai, kad pasėtos kultūros gerai sudygtų. Kur nebuvo šlapia, galėjau įvažiuoti, ten jau pasėjau žirnius. Jie užims apie 50 ha. Taip pat pasėjau per 30 ha avižų. Prieš lietų suspėjau pasėti 6 ha pupų. Palaukęs, kol dirva pradžius, tęsiu pupų sėją. Ekologiniame ūkyje reikia viską pasėti kuo anksčiau, kad piktžolės nespėtų sudygti.