Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
T. Žilinskas: apie gatves, „Kalaškinov“ ir jo stalčiuose dūlėjusius dokumentus

Reaguojant į išpuolius Paryžiuje ir Briuselyje, Lietuvos gatvėse turi atsirasti daugiau viešąją tvarką užtikrinančių pareigūnų, sako naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

„Visuomenė nori matyti kuo daugiau pareigūnų gatvėse ir kad jų matomumas būtų didesnis. Iš tiesų, aš manau, kad mažinti pareigūnų skaičių yra netinkamas momentas, (...) ypač po įvykių Paryžiuje ir Briuselyje. Reikia žiūrėti vidinius rezervus ir peržiūrėti kabinetinių darbuotojų skaičių ir jų vykdomas funkcijas, ir galėtume iš kabinetų daugiau išvesti pareigūnų į gatves“, – interviu BNS sakė praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas pradėjęs eiti T. Žilinskas.

Anksčiau tvirtinęs, jog nedalyvaus artėjančiuose Seimo rinkimuose, T. Žilinskas interviu sakė, kad tai – „svarstytinas variantas“, tačiau mąstyti apie tai dar per anksti.

– Tai pirmas jūsų politinis postas. Ar tai reiškia, kad sukate į politiką? Dalyvausite Seimo rinkimuose?

– Dar šiek tiek per anksti apie tai kalbėti. Negaliu pasakyti griežtai nei ne, nei taip. Visų pirma, mane pakvietė vadovai ir parodė pasitikėjimą kaip profesionalu, kaip dirbančiu šioje sistemoje, ir, kaip minėjau, man yra suformuluotos profesionalios užduotys. Laikas parodys, bet variantas svarstytinas.

– Jeigu dalyvautumėte, tai kaip savarankiškas kandidatas, ar galvojate apie bendradarbiavimą su „Tvarkos ir teisingumo“ partija?

– Esu nepartinis ministras (...) ir norėčiau kol kas išlikti nepartiniu.

– Kalbant apie jūsų paskyrimo aplinkybes, kokiais argumentais „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas įkalbėjo jus būti ministru, likus pusei metų iki rinkimų?

– Partijos pirmininkas mane tiesiog pažįsta kaip ekspertą ir viešojo saugumo srities specialistą ir būtent aš manau, kad tai ir yra mano stipriosios savybės. O kitas dalykas, kaip aš supratau, buvo ieškoma nepartinio kandidato, taip kad atitikau tuos pagrindinius reikalavimus ir, matyt, todėl ir buvo mano kandidatūra pateikta.

– O kodėl jūs pats sutikote? Juk žingsnis į politinį postą, ypač – pirmąjį, turėtų būti apgalvotas, pasvertas. Kokie buvo R. Pakso ir jūsų argumentai, kurie jus paskatino užimti tą politinį postą?

– Iššūkių aš nevengiu ir atsakomybės tuo labiau – dirbu viešojo saugumo srityje daugiau nei 20 metų ir matau tam tikrus klausimus, kuriuos reikėtų spręsti. Manau, kad galėčiau toje srityje tikrai pasiekti tam tikrų gerų rezultatų. Tai yra labiau iššūkis sau, noras padaryti mūsų gyventojams ir valstybei kažką tikrai gero, matomo, apčiuopiamo.

– „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Paksas BNS neatskleidė, iš kur jus pažįsta. Galbūt jūs galėtumėte?

– Neturiu, ką slėpti – iš tiesų su partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku susipažinome spręsdami darbinius klausimus ir būtent svarstydami Vidaus tarnybos statutą. Kai reikėjo ieškoti plataus politinio pritarimo šiam įstatymui, šis klausimas buvo iškeltas ir valdančiosios koalicijos taryboje, man teko rinkti medžiagą, teko kalbėti ne su vienu politiku. Tada mes susipažinome ir su partijos pirmininku.

– Kalbant apie idėjas, praėjusią savaitę jūs minėjote, kad kiekvienoje Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoje srityje išskirsite po vieną iššūkį, kurį mėginsite įgyvendinti. Tai ar jau turite juos?

– Kaip minėjau, apie konkrečius darbus dar nenorėčiau kalbėti, nes noriu dar aptarti tai su savo komanda, kurią suformuosiu. Laikausi principo, kad vienas lauke ne karys ir vienas nieko nepadarysi, o komandinis darbas padeda pasiekti konkrečių rezultatų. Bet tam tikros kryptys yra pakankamai aiškios.

Visų pirma, tai yra tolimesnis, nuoseklus vyriausybės programos vykdymas. Ko dar nepasisekė pasiekti, tai – Greitosios medicinos pagalbos pajėgumų integravimo į Bendrąjį pagalbos centrą. Čia aš tikrai tikiuosi su taip pat neseniai paskirtu sveikatos apsaugos ministru rasti bendrą sprendimą. Kitas dalykas, iš tiesų žadu toliau tęsti visas pertvarkas policijoje, tik, kaip minėjau, jos neturi būti skubotos, jos turi būti aptartos su visais, tiek su pareigūnų bendruomene, tiek su socialiniais partneriais. Neišspręstų klausimų turi būti kuo mažiau.

Kitas dalykas – visuomenė nori matyti kuo daugiau pareigūnų gatvėse ir kad jų matomumas būtų didesnis. Iš tiesų, aš manau, kad mažinti pareigūnų skaičių yra netinkamas momentas, (...) ypač po įvykių Paryžiuje ir Briuselyje. Reikia žiūrėti vidinius rezervus ir peržiūrėti kabinetinių darbuotojų skaičių ir jų vykdomas funkcijas, kad galėtume iš kabinetų į gatves išvesti daugiau pareigūnų.

Vidaus reikalų ministras Lietuvoje kartu yra ir sporto ministras, tai per šias kelias dienas susilaukiau tikrai nemažai klausimų apie galimas pertvarkas šioje srityje, nes yra rengiamas Sporto įstatymo projektas ir kyla daug klausimų dėl sporto finansavimo. Tikrai žadu artimiausiu metu pasigilinti į šią sritį ir tai bus, matyt, viena iš krypčių, kur tikiuosi pasiekti permainų ir lūžių.

Ir premjeras viešojoje erdvėje pasisakė, ir susitikime su Pramonininkų konfederacija buvo iškeltas klausimas dėl regioninės politikos. Čia aš pasisakau už skaidrų Europos Sąjungos skiriamų lėšų skirstymą, tikrai žadu nepasiduoti partijų spaudimui, kad tas lėšas reikia skirti į vieną ar kitą regioną.

Aišku, norėtųsi lūžį pasiekti ir Valstybės tarnybos srityje, nes, kiek žinau, Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija kol kas įstrigo Seime. Tai aš tiesiog tikiuosi kalbėti ir su Seimo nariais, ir su atitinkamais komitetais, kad mes bent jau nusistatytumėme kryptis, kur galime susitarti, ir kad tas darbas judėtų į priekį. Jeigu valstybėje mes dabar kalbame apie socialinio modelio paketą, tai aš manau, kad valstybės tarnyboje taip pat reikia permainų. Reikia daryti priėmimą į valstybės tarnybą paprastesnį, kad greičiau galėtumėme reikiamą specialistą priimti į darbą, ugdyti jo kompetencijas.

– Šiandien daug kalbama apie viešąjį saugumą tiek turint omenyje hibridinio karo grėsmes, tiek – terorizmo grėsmės kontekstą, nors jo grėsmės lygis Lietuvoje nebuvo pakeltas po Briuselio išpuolių. Gal galėtumėte konkrečiau detalizuoti viešojo saugumo problematiką, kokią jūs ją įžvelgiate?

– Iššūkių yra iš tiesų nemažai ir tai yra gyvas, nuolat kintantis dalykas. Pati teroro grėsmė mūsų valstybėje nėra aukšta, bet aš manau, kad dėmesį čia reikia skirti atitinkamą ir visada būti pasiruošus. (...) Čia aš matau tikrai glaudų bendradarbiavimą su žvalgybos ir kontržvalgybos padaliniais. Taip pat visai neseniai buvo pasirašytas vidaus reikalų ministro įsakymas dėl vidaus reikalų sistemos įstaigų tarpusavio sąveikos, t.y. tarp statutinių tarnybų, kad veiksmai būtų koordinuojami ir bent tarp mūsų tarnybų nebūtų sumaišties.

Taip pat, kaip minėjau, – dėl Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos pajėgumų valdymo. Aš manau, kad tikrai nėra normali situacija, kai įstatymas veikia 10 metų, bet ta yra nesutvarkyta.

Kitas mane neraminantis dalykas yra savalaikė gaisrų prevencija, ypatingai – gyvenamųjų būstų srityje. Čia turėtumėme žymiai daugiau pastangų įdėti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tikrai turėtų skirti didesnį dėmesį būtent priešgaisrinei saugai gyvenamosiose patalpose.

– Po to, kai įvyko teroro išpuoliai Paryžiuje, policininkams buvo išdalinti „Kalašnikov“ automatai. Buvo ne vienas atvejis, kai policijos pareigūnai netinkamai elgėsi su išduotu ginklu. Ar tai nerodo sisteminių problemų, ar pareigūnai Lietuvoje moka elgtis su ginklu?

– Sisteminių – ne, aš tai traktuočiau kaip pavienius atvejus. Bet nesvarbu, ar policijos pareigūnai su automatais patruliuoja gatvėse, ar be automatų – svarbiausia, kad mūsų pareigūnai žinotų, ką daryti ir kaip elgtis atitinkamoje situacijoje. Tai yra atitinkamas instruktavimas, atitinkamos žinios. Aš manau, kad tą klausimą aptarsiu su mūsų vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų vadovais, kad skirtų atitinkamą dėmesį.

– Kokioje stadijoje šiuo metu yra policijos reforma, kada ji bus pabaigta ir ar esate patenkintas jos eiga?

– Dabar tikrai, atsiprašau, negalėčiau tikrai labai smulkiai atsakyti, nes dirbdamas ankstesnėje pareigybėje turbūt gaudavau ne visą informaciją. Kaip aš kalbėjau, reikia užbaigti tą vykdomą reformą dėl pajėgų valdymo policijoje. (...)

Kitas dalykas, kurį aš žadu aptarti su policijos generaliniu komisaru, tai tam tikrų komisariatų uždarymo klausimai, nes girdėjau vieną atvejį, kad jeigu kažkas vyksta Širvintose ar Širvintų rajone, skambinantis gyventojas prisiskambina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui. Sieksiu sužinoti visą realią situaciją.

Kitas dalykas – dirbdamas dar ankstesnėse pareigose gavau nemažai nusiskundimų iš profesinių sąjungų, kad neva eiliniams pareigūnams norima pavesti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai iš tiesų noriu gauti daugiau informacijos, kas turima omenyje ir ką norima padaryti, todėl nesiryžtu kol kas dar vertinti, ar tai yra blogai, ar gerai.

Taip kad artimiausiu metu, gavus daugiau informacijos, matysime, kiek mes toliau galime stumtis į priekį.

– Kalbant apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos reformą, artėja jos baigiamoji stadija – gegužės 1 dieną kelios VSAT pavaldžios įstaigos bus reorganizuojamos, jos taps tarnybos struktūriniais padaliniais. Kitais metais taip turėtų nutikti su likusiomis pavaldžiomis įstaigomis. Ar jūs palaikote šią reformą? Kai kurie politikai ir valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė ragino pristabdyti šias pertvarkas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gali pritrūkti pasieniečių pajėgumų susidūrus su migracijos iššūkiais?

– Dabar vykstančios pertvarkos nedarys didelės įtakos VSAT darbui, nes idėja yra pereiti prie vieno juridinio asmens statuso, kad būtų kuo mažiau juridinių asmenų. Tai yra susiję su valdymo ir administravimo dalimi, o ne su praktine ir taktine dalimi. Patikinu, kad bus padaryta viskas, kad būtų užtikrintas tiek mūsų išorės sienų, tiek Europos Sąjungos vidinių sienų saugumas.

– Kalbant apie migraciją, jau prieš kurį laiką įsigaliojo ES ir Turkijos sutartis dėl migrantų iš Graikijos grąžinimo į Turkiją. Paskutiniai duomenys rodo, kad migrantų srautas iš Graikijos į Turkiją iš tikrųjų sustojo iki kelių dešimčių migrantų per dieną, palyginus su šimtais ir tūkstančiais, kurie buvo anksčiau. Ar tai reiškia, kad sprendimai valdant migracijos krizę Europoje pasiteisino?

– Dar sunku kalbėti, per trumpas laikotarpis, kai galioja ES ir Turkijos readmisijos sutartis. Reikėtų, matyt, šiek tiek laiko įvertinti... Aš tikrai džiaugčiausi, jeigu iš tikrųjų pavyko suvaldyti migracijos srautus, bet matome informaciją, kad gali atsiverti kiti alternatyvūs keliai per Juodąją jūrą, Ukrainą į Lenkiją arba per Rusiją į Baltijos ir Skandinavijos šalis.

Viskam turime būti pasiruošę, o laikas parodys, ar tikrai mes suvaldėme tuos srautus, ar ne. O naujausią informaciją aš gausiu šį trečiadienį, kai vyksiu į ES vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikimą.

– Ne viena pareigūnų profesinė sąjunga gyrė pasitraukiantį S. Skvernelį ir kritikavo jus už neveiklumą. Premjeras Algirdas Butkevičius jau spėjo pareikšti, kad šios profsąjungos politikuoja, o ką manote jūs? Ar pavyks su profsąjungomis susikalbėti?

– Profsąjungų lūkesčiai yra gerai, bet kviečiu tikrai nestovėti šalia ir nežiūrėti, kada naujasis vidaus reikalų ministras suklups. Kviečiu dar kartą ir artimiausiu metu pakviesiu socialinius partnerius susitikti, prisistatysiu ir aptarsime darbus, kuriuos mes galėtumėme nuveikti mūsų pareigūnų bendruomenei.

– Kai kurios profsąjungos kritikavo, kad būtent jūsų stalčiuje ilgus metus gulėjo Vidaus reikalų tarnybos statutas, užtikrinantis geresnis sąlygas statutiniams pareigūnams.

– Tikrai noriu pataisyti ir pasakyti visuomenei, kad statuto projektas stalčiuje pas mane negulėjo. Norėčiau pabrėžti, kad būtent mano ir tuometinio mano kolektyvo dėka mes įtikinome 2011–2012 metais tuometinius ministrus, jog reikia keisti statutą, jog jis yra moraliai pasenęs ir reikia proveržio šioje srityje, todėl mes, kad būtų greičiau, Seimui pasiūlėme sudaryti darbo grupę ir ji buvo sudaryta.

Mes aktyviai dalyvavome toje darbo grupėje, teikėme savo pasiūlymus, rašėme atitinkamas statuto dalis ir vėliau įdėjome milžiniškas pastangas, kalbant su politikais, kodėl jis reikalingas, ir kurios dalys yra labiausiai reikalingos, kad reikalinga atskira darbo užmokesčio sistema, motyvacinė sistema. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad jis buvo priimtas ir jau visiškai neseniai užbaigtas procesas visų poįstatyminių teisės aktų parengimo ir pasirašymo. Dabar belieka įgyvendinti.

– Tai ar galite paaiškinti, kodėl statuto priėmimas užstrigo? Parengtas jis buvo jau prieš kelis metus, o priimtas tik pernai.

– Tai buvo labai sudėtingas ir kompleksinis klausimas, aišku, jo parengimas šiek tiek užtruko, o po to labiausiai strigo finansinės dalies įgyvendinimas. Turėjome rasti kompromisą, kiek valstybė gali skirti lėšų statutui įgyvendinti.

– Buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis gana akivaizdžiai demonstravo nepasitikėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu Kęstučiu Jucevičiumi, nors vidiniai patikrinimai ir neįrodė jo nepatikimumo. Ar jūs pats pasitikite FNTT vadovu?

– Matote, aš nežinau, kokios priežastys buvo ankstesnio ministro ir FNTT vadovo nesutarimų, todėl šito nevertinsiu niekaip ir nekomentuosiu. Galiu pasakyti, kad šiuo metu su FNTT vadovu aš nematau jokių problemų dirbti.

Rekomenduojami video