Želdiniai prie kaimyno sklypo

„Prie savo sklypo tvoros pasodinau tujų gyvatvorę, ji jau ūgtelėjo kone iki dviejų metrų aukščio. Kaimynas ėmė protestuoti, esą gyvatvorė jam užstoja vaizdą, izoliuoja nuo aplinkos, ir reikalauja, kad ją pažeminčiau iki metro. Aš to nenorėčiau, nes kaip tik siekiu privatumo ir nenoriu, kad kaimynai pro langus kaip ant delno matytų, ką aš veikiu savo kieme. Ar jis turi teisę to reikalauti? Juk tie želdiniai yra mano sklype“, – teiraujasi Jonas Mureika iš Jurbarko rajono.

Skaitytojų laiškus komentuoja Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vyriausioji specialistė Kristina ULKIENĖ .

Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato:

• nuo pastatų sienų (su langais) medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 10 m, aukštesni kaip 2 m krūmai – 2,5 m atstumu, o nuo belangių sienų ir monolitinių tvorų atitinkamai 5 m ir 2,5 m atstumu;
• nuo atraminių sienučių medžiai sodinami ne arčiau kaip 3 m, krūmai – 1 m atstumu;
• nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų medžiai sodinami ne arčiau kaip 4 m atstumu;
• nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu;
• sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sodinamos gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m.

Tokius pat atstumus reglamentuoja statybos techninis reglamentas „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Mažiausias leidžiamas atstumas nuo pastatų ir statinių išorinių sienų be langų iki medžių kamienų (ašies) – 5 m, iki krūmų – 1,5 m; nuo pastatų sienų su langais – atitinkamai 10 m ir 1,5–
2,5 m (kai krūmas aukštesnis nei 2 m), nuo gat vės važiuojamosios dalies, sutvirtintos kelkraščio juostos ar griovio briaunos krašto – atitinkamai 2 m ir 1 m; nuo šaligatvio, dviračių ir parko takų krašto – atitinkamai 0,75 ir 0,5 m. Nuo apšvietimo tinklo, troleibusų stulpų, kolonų, estakadų atramų mažiausias leidžiamas atstumas iki medžių – 4 m; nuo atraminių sienučių pado arba vidinės briaunos iki medžių – 3 m, krūmų – 1 m; nuo šlaitų, terasų ir kt. pado – atitinkamai 1 m ir 0,5 m.

Kai medžio laja platesnė nei 5 m, už kiekvieną papildomą lajos pločio metrą atstumas didinamas 0,5 m. Sodininkų bendrijų įstatymas nustato vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje:

• aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;
• žemaūgiai medžiai (vaismedžiai) iki 3 m aukščio sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
• krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
• sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams.

Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Gretimų sklypų savininkų santykius, susijusius su želdiniais, aptaria ir Civilinis kodeksas. 4.42 str. „Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius“ sakoma:

1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.
2. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.
3. Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.