Kodėl prieš perkant ar parduodant būstą reikia notaro?

Jei jūs tikite, kad bendraujate su sąžiningu, žodžio besilaikančiu žmogumi ir manote, kad užteks vien žodinio susitarimo „palaukime, kol sutvarkysime dokumentus“, tai notarai teigia, kad dažnai dėl to tenka ir nusivilti.
Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė Julija Kiršienė teigia, kad jei jūs žodžiu sulygsite pirkti naujus namus ir planuojate duoti vadinamųjų rankpinigių, tai pagal įstatymus tai bus netgi neteisėta: „Notaras visą laiką rūpinasi kliento saugumu, jis nori, kad ir pirkėjas, ir pardavėjas jaustųsi užtikrinti ir ramūs. Todėl mes, turėdami visokiausių istorijų pavyzdžių ir ne visada gražios patirties, kai klientai galiausiai liko be sandorio, patariame sudaryti vadinamąją ketinimų sutartį. Teisiškai ji vadinama preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis. Tokioje sutartyje nurodoma, kad ateityje šalys įsipareigoja pasirašyti pagrindinę būsto pirkimo ir pardavimo sutartį“.
Preliminariojoje sutartyje būsimasis pirkėjas ir pardavėjas turi nurodyti terminą – per kiek laiko jie jau galės pasirašyti pagrindinę sutartį – tai gali būti po mėnesio, dviejų, metų ar kelių. Tačiau jei dėl termino šalys nesusitaria, tai, pagal Civilinį kodeksą, jos galiojimas baigiasi po metų. Taip pat reikia aiškiai įvardyti sulygtą kainą, kad ši staiga nebūtų pakeista.
„Dar notaras gali įrašyti ir kitas, kiekvienu atveju skirtingas, bet šalims labai svarbias sąlygas: pavyzdžiui, jei pirkėjas nori, kad per preliminariojoje sutartyje per nurodytą laiką būtų pastatyta tvora ar nutiestas kelias, būste padarytas remontas, kraustymosi metu nesugadintos grindys ar sienos, nenuplėšti radiatoriai ar virtuvės įranga, tai visa tai mes taip pat įtraukiame į preliminariąją sutartį“, – aiškina notarė Julija Kiršienė.
Jei viena iš šalių persigalvoja ir pagrindinės sutarties pasirašyti nebenori, tuomet ji turi atlyginti kitai šaliai nuostolius. Notarė Julija Kiršienė įsitikinusi, kad baudos dydžio neįtraukus į preliminariąją sutartį, vėliau dėl patirtų nuostolių susitarti labai sunku.
Tokias preliminariąsias sutartis dabar jau galima sudaryti ir be notaro – šalys raštu įvardija svarbius punktus ir pasirašo. Tačiau Julija Kiršienė sako, kad notaras šiuo atveju dalyvauja kaip šalių patarėjas: „Mes konsultuojame, patariame ir galime paaiškinti, kas yra sąžininga ir objektyvu. Notaras yra bešališkas, jis atlieka kvalifikuoto tarpininko vaidmenį, žino teisinius niuansus, patikrina visą informaciją apie išsirinktą būstą registruose, pirkėjas sužino, ar jo būsimi namai nėra areštuoti, įkeisti, ar nepriklauso neįvardytam sutuoktiniui ir pan. Notaras užtikrina, kad pas jį patvirtinta sutartis yra teisinga ir korektiška abiem pusėms – ir pardavėjui, ir būsimam pirkėjui“.
Teisingumo ministro įsakymu, preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymas pas notarą kainuoja nuo 80 iki 300 litų.