Patarimai Specialistai pataria Teisininkas pataria Kaltinimas nesąžiningu pirkimu
Kaltinimas nesąžiningu pirkimu
„Mane apkaltino nesąžiningu buto pirkimu, nes nežinojau, kad tame bute gyvena mažametis su savo motina. Kaip sužinoti tokius dalykus, kad nebūtum apkaltintas?“, – klausia Verslosavaite.lt skaitytoja. Konsultuoja teisės įmonės „Teisės tiltas“ konsultantė Rasa Rukšėnaitė.
Klausimas. Kaip surinkti informaciją prieš įsigyjant butą (namą), kad nebūtum apkaltintas nesąžiningu pirkėju. Situacija tokia-įsigijom būstą, notaras patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, patikrinus duomenis, manėm teisiškai viskas gerai.
Pasirodo, tame būste gyveno (arba bandoma įrodyti tai teisme)mažametis savininko sūnus su mama.
Mūsų pardavėjas apie tai neinformavo, jis yra ES pilietis, su vaiko mama santuokos nesudaręs, namas nuosavybės teise priklauso pardavėjui, notarui per vertėją patvirtino, kad vaikų Lietuvoje neturi , nors vaiko gimimo liudijime jis kaip tėvas nurodytas.
Įvykęs teismas mane kaip pirkėją pripažino nesąžiningu, nes neva gyvenu netoli (šalimam mikrorajone), turėjau prieš pirkdama pasiklausinėti kaimynų. Ieškovė kaip įrodymus apie gyvenimą tame būste pateikė sąskaitų apmokėjimą savo vardu, vaiko lankomo darželio artumą šalia to būsto.
Nei ieškovė, nei vaikas tame būste nedeklaravę gyvenamos vietos, be to yra pridėjusi teismo nutarimą priskirti vaiko gyvenamą vietą su ja, kuriame aiškiai nurodyta gyvenama vieta pas jos mamą, ir jau šiam teismui nurodo, kad gyvena su vaiku ginčo būste tuo pačiu metu.
Noriu Jūsų paklausti, kaip apsidrausti pirkėjui ir jam įrodyti (kai prireiks), kad jis sąžiningas, nes man priekaištavo, kad reikėjo apklausti kaimynus , kai tuo tarpu teisme jokių liudininkų iš ieškovės pusės nebuvo, kaip įrodymo apie savo gyvenimą su vaiku tame būste.
Atsakymas. Prieš įsigyjant gyvenamąjį būstą visada yra rekomenduojama įsitikinti ar jame negyvena vaikas (-ai) (arba ar nėra deklaruota vaiko (-ų) gyvenamoji vieta ketinamame įsigyti būste), nes Lietuvos Respublikos įstatymuose imperatyviai yra įtvirtintos nuostatos, draudžiančios tėvams (vienam iš tėvų) sudarinėti sandorius, kurie keltų grėsmę vaiko teisei į gyvenamąjį būstą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), jeigu vaikas gyvena su susituokusiais tėvais, tai neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra gyvenamoji šeimos patalpa, ji yra pripažįstama šeimos turtu. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
Jeigu, kaip ir mūsų nagrinėjamu atveju, tėvai nėra susituokę ir turtas (butas) priklauso vienam iš tėvų, vaiko teisė į būstą, taip pat yra įtvirtinta įstatyme. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais.
Teismas, nustatęs, kad buvo pažeistos vaiko teisės ir interesai, gali vaiko teises pažeidžianti sandorį panaikinti.
Pastebėtina, kad CK įtvirtina imperatyvią nuostatą, jog iš sąžiningo įgijėjo (t.y. asmens, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad įsigyją daiktą iš asmens, kuri neturi teisės jo perleisti dėl vienokių ar kitokių aplinkybių) negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jeigu daikto įgijėjas nėra laikytinas sąžiningu įgijėju, tai minėtas apribojimas nėra taikomas.
Aukščiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio konsultacija ir negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija, pritaikyta konkrečiam atvejui. Dėl konsultacijų konkrečiais klausimais patariame kreipkitės į „Teisės tilto“ teisininkus.
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos


































Facebook
iGoogle