Kai mamos vaidmuo nereikalingas

Viskam savo laikas ir vieta

Mergaitė iš mamos išmoksta, kaip tvarkyti buitį ir patikti vyrams, iš tėčio – kaip su tais vyrais sutarti ir gyventi savarankiškai, už gimtojo lizdo ribų. Su paklusnios dukters vaidmeniu atsisveikinama išsiskyrus su tėvų namais. Ši riba nebūtinai fizinė – ji gali būti ir psichologinė: „Ačiū, nuo šiol gyvenu savo gyvenimą, esu jau suaugusi.“ Dabar jie – lygiateisiai draugai. Lieka puikūs tarpusavio santykiai, nešykštima vienas kitam dėmesio ir pagalbos.
Mama „dirbama“ tik šeimoje ir tik su vaikais. Už šeimos ribų šis vaidmuo visiškai netinkamas. Vaikams pasiekus paauglystės amžių, mamos asmenyje jie vis dažniau nori matyti draugę, kuri gali patarti ar suteikti naudingos informacijos.

Amžinas vaikas

Likti amžinu savo tėvų vaiku gana patogu – atsakomybė už likimą ir klaidas perkeliama tėvams. Juos galima kaltinti dėl savo nesėkmių, nes jie skyrė mums per mažai dėmesio, per mažai mylėjo ir pan.
Būdingas pavyzdys – nesusiklosčiusio likimo aktorė Laiza Mineli. Ji buvo kur kas gabesnė aktorė ir dainininkė už savo motiną Džudę Garland, bet savo gyvenimo sukurti nepajėgė. Nesėkmių priežasčių ji ieškojo vaikystėje. Laiza siekė įrodyti, kad už savo motiną geriau vaidina bei dainuoja ir pasirenka geresnius vyrus. Tai jai pavyko surengus bendrą koncertą ir paveržus savo mamos meilužį. Dž.Garland nusinuodijo migdomaisiais, ir 23-ejų Laiza patyrė psichologinį šoką. Praradusi motiną, ji įsikibo į savo tėvą, žinomą prodiuserį Vinsentą Mineli. Su juo tardavosi, kuriuose kinofilmuose vaidinti ir kaip kirptis, jam priskirdavo savo sėkmes. 1985 m. tėvas mirė, ir Laiza liko visiškai vieniša – bejėgis kaprizingas keturiasdešimtmetis vaikas. Prasidėjo depresija, ji ėmė gerti.
Tipiškas „amžinos dukters“ elgesio pavyzdys, kai žmona konflikto metu šaukia vyrui: „Tik neliesk mano tėvų!“ Tokia moteris reikalauja, kad jos pačios šeimoje viskas klostytųsi kaip jos gimdytojų namuose. Galiausiai vyras trenkia durimis: „Na, ir gyvenk su savo tėvais!“
Jei manote, kad dėl visų jūsų sėkmių ar nesėkmių kalti jūsų tėvai, ar esate įsitikinusi, kad jūsų sutuoktinis žvelgia į juos pernelyg šaltai, dažnai galvojate, kaip į jūsų veiksmą sureaguotų mama su tėčiu, vadinasi, esate „amžina dukra“.

Savo tėvams – tarsi mama

Tai puikus būdas pabrėžti savo reikšmingumą: iki 15 ar iki 40 metų tėvai vadovavo jums, o dabar jūs atsilyginate tuo pačiu. Kai kurios moterys taip realizuoja savo motinišką instinktą: senukais tėvais jos rūpinasi tarsi savo atžalomis.
Toks vaidmuo labai išsekina, atima asmeninę laimę. Nors ir liūdna pripažinti, bet tai prieštarauja žmogaus prigimčiai.
46-erių Ina mirė praėjus keleriems metams po savo aštuoniasdešimtmetės mamos mirties. Jos gyveno viename bute. Ina savo vaikų neturėjo, todėl visą motinišką švelnumą perkėlė į santykius su mama, vėliau negalėjo išgyventi praradimo. Vaikai mainais į tėvų meilę suteikia jiems jėgų gyventi, o senukai šias jėgas atima.
Tėvams, žinoma, reikia padėti. Vis dėlto leiskite jiems gyventi savarankiškai, negniuždykite jų savo autoritetu ir pamokymais, nežeminkite jų orumo smulkmeniška globa.

Šeimoje – „amžina mama“

Mamos pareigos yra garbingos ir suteikia valdžios. Malonu dresuoti ir auklėti savo vyrą: už gerą elgesį apdovanoti meile, už nepaklusnumą – ją atimti. Vyras turi žinoti, kas šeimoje yra svarbiausias ir stipriausias.
Vyras, užspeistas į kampą jūsų motiniškos globos, virsta bejėgiu vaiku, susiranda kitą moterį arba išvis palieka šeimą. Širdyje atsiranda didžiulė tuštuma. Pradedate kištis į suaugusių vaikų gyvenimą. Anūkus mėginate auklėti kaip savo. Jūsų vaikai, aišku, tam priešinasi. Po eilinio konflikto suvokiate: gyvenimas nenusisekė.
Jei jums atrodo, kad vyras be jūsų priminimo pamirš namuose raktus, nepasisveikins su jūsų kolegomis ar pasakys svečiams netinkamą anekdotą, virstate „amžina mama“. Pabandykite susirasti įdomesnį darbą ar bent laisvalaikio pomėgį, ir noras visiems vadovauti sumažės. Kontroliuokite savo elgesį: nesakykite vyrui, kaip elgtis, rengtis ir su kuo bendrauti.