Ar mano vaikas – neūžauga?

Ūgis – vienas pagrindinių rodik­lių, atspindinčių vaiko sveikatą ir vystymąsi. Normalus vaiko augimas priklauso nuo maitinimosi, genetikos ir aplinkos veiksnių, fizinės ir emocinės būklės bei normalios endokrininės sistemos. Kad vaikas normaliai augtų, būtinas kokybiškas miegas ir poilsis. Miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10–12 val. miego per parą.

Kūdikystės laikotarpiu pagrindinę reikšmę augimui turi mityba ir augimo veiksniai, vaikystės perio­du – augimo hormonas, o lytinio brendimo laikotarpiu – lytinių hormonų ir augimo hormono sąveika.

Augimas yra dinaminis procesas, todėl augimo greitis (kiek centimetrų vaikas paauga per metus) yra ypač svarbus rodiklis, kai kliniškai vertinamas augimo atsilikimas.

Greičiausiai vaikai auga pirmaisiais gyvenimo metais – vidutiniškai apie 25 cm per metus. Antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Vėliau augimo greitis palaipsniui mažėja ir iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5–6,5 cm per metus. Lytinio brendimo laikotarpiu (mergaitėms paprastai tarp 8 ir 13 metų, o berniukams tarp 10 ir 15 metų) pastebimas augimo šuolis. Dažniausiai mergaitės auga iki 15–16, o berniukai iki 17–18 metų.

Žemas ūgis dažnai neramina vaikus ir jų tėvus, skatina kreiptis į šeimos gydytojus ar pediatrus. Pastarieji esant reikalui nukreipia žemaūgius pacientus pasikonsultuoti pas specia­listus – vaikų endokrinologus.

Vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei per šį laikotarpį, maždaug nuo 2 metų iki lytinio brendimo, vaikas auga lėčiau, jei antrus metus nešioja tuos pačius drabužius, ar šešiamečiui nekrinta pieniniai dantys. Gydytojo konsultacija rekomenduojama ir 13–14 metų paaugliams, jei dar nėra prasidėjęs lytinis brendimas.

Žemas ūgis dažniausiai yra apibrėžiamas kaip mažesnis negu apa­tinė normos riba pagal atitinkamus ūgio standartus, atsižvelgiant į lytį ir amžių. Maždaug trys procentai visų vaikų yra žemaūgiai ir jie turėtų būti konsultuojami gydytojo dėl augimo atsilikimo priežasties.

Jei manote, kad vaiko ūgis pagal amžių ir lytį yra žemiau apatinės normos ribos (dydžiai pateikti lentelėje), pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas specialistą. Svarbu laiku nustatyti augimo atsilikimo priežastį ir prireikus paskirti atitinkamą gydymą.

Konsultuoja Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojas vaikų endokrinologas med. dr. Robertas Kemežys