Žemės ūkio ministerija ir ūkininkų interesus ginančios organizacijos be reikalo puoselėja viltis, kad Ūkio ministerijos specialistai parengs ūkininkams priimtiną Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriame bus numatytos specifi nės ūkininkų bankroto procedūros. Tokių tikslų ir ketinimų Ūkio ministerijos specialistai neturi.

Pernai ir ūkininkai savo kailiu pajuto naujų mokesčių skonį, o visą atnaujintos mokesčių sistemos svorį išbandys iki gegužės pradžios, kai reikės sumokėti pajamų (pelno) mokestį.

Rusijos ketinimai nuo 5 iki 40 proc. padidinti importo muitą gyvoms kiaulėms gali smogti šalies kiaulių augintojams.

Lenkijoje lietuvių šeima sukūrė pažangų pienininkystės ūkį. „Tiek žurnalistų Punskas dar nematė“, – šypsodamasis tvirtino Punsko valsčiaus savivaldybės sekretorius Jonas Vaičiulis, būrį žurnalistų iš Lietuvos lydėdamas pas jaunuosius ūkininkus Radzevičius.

Sunku įsivaizduoti tikrą naujametę pasaką be eikliųjų elnių, smagiai skrodžiančių pusnis, kad išpildytų net slapčiausius mūsų šventinius norus. Milvydų kaime, šalia Kuršėnų (Šiaulių r.), esančio elnyno ūkvedys Vilmantas Brasaitis patikina, kad toks žmonių tikėjimas ne iš piršto laužtas. Elnyno savininkas Algirdas Laucevičius pritaria: ūkvedys neperdeda taip sakydamas. Elniai – labai jaukūs ir mieli gyvūnai. Suprantama, kiekvienas jų, kaip ir žmonės, turi savo charakterį. Šiuo metu Milvydų elnyne dominuoja čekų ir vengrų elniai. Netrukus tikimasi sulaukti atstovų ir iš Naujosios Zelandijos.

Pastaraisiais metais smarkiai augęs kaimo turizmo verslas nesustojo plėtęsis ir per sunkmetį. Prieš keletą metų artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams užsisakyti kaimo turizmo sodybą buvo sunkiai įmanoma. Šiemet ne viena jų laisva. „Kaip ir buvo visus metus, per šventes svečių kaimo turizmo sodybose trečdaliu mažiau“, – tvirtino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė Regina Sirusienė-Lamauskienė. Vis dėlto šiemet poilsiautojus pakvietė ne viena nauja kaimo turizmo sodyba.

Prieš kiekvienas šventes žmonės skuba į turgus: ūkininkai – parduoti, miestelėnai – pirkti. Taip yra dabar, taip būdavo ir anuomet.

Kaip ir mūsų žemdirbiai, krikščioniškųjų Europos tautų ūkininkai taip pat su nekantrumu laukia didžiųjų metų švenčių.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2009“ auksą namo parsivežė ukmergiškiai. Šios duonos kepėjai ir pirkėjai remia kaimo vaikus: nuo kiekvieno parduoto „Valstiečių“ duonos kepalo penki centai skiriami „Valstiečių laikraščio“ labdaros fondui „Kaimo vaikai“.

Paukščių augintojai tikina, kad žmonės ir sunkmečiu gausiai perka plunksnuočius, populiarėja ir egzotiškųjų stručių mėsa. Artėjant Kalėdoms visi nori palepinti skrandžius nekasdieniškai paruoštais patiekalais.

Kiekvienas kaimietis patikins, kad pats geriausias metas versti meitėlį ant šono yra gruodis.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Pieno supirkimo taisyklių redakcija. Šiame teisės akte numatoma griežtesnė pieno gamintojų atsakomybė už parduodamo pieno kokybę pasėjo tarp žemdirbių nerimą.

Kauno rajono ūkininkui Kęstučiui Bružikui yra tekę išmesti šimtus tonų neparduotų daržovių, skaičiuoti šimtatūkstantinius nuostolius, bet jis niekada nepalūžo ir tiki išgyvensiąs šį sunkmetį.

Mokslininkai tvirtina, kad siekiantieji pelningai ūkininkauti privalo taikyti pažangias pašarų gamybos technologijas.

Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Pieno tarybos posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė fondo, į kurį galėtų būti pervedama dalis nuoskaitų už pieno kokybę, įkūrimo klausimas.

Prieš dvejus metus klestėjusiame ūkyje neliko žemės ūkio technikos, žemės sklypas ir gyvenamieji pastatai areštuoti, tačiau įsiskolinimas sumažėjo tik iki 2 milijonų litų.

„John Deere“ ir kitų garsių bendrovių prekybos atstovai Lietuvoje supažindino žemdirbius su mašinų ir technologijų naujovėmis.

Sumenkusios pajamos privertė vartotojus atsigręžti į natūralius lietuviškus produktus, kurių pasiūla pastaruoju metu smarkiai išaugo.

Po maždaug pusantrų metų – perversmas Lietuvos pieno sektoriuje: turėtų pradėti veikti pirmoji šalyje žemdirbių valdoma pieno perdirbimo įmonė.

Pienas yra ne tik geras maisto ir energijos šaltinis, bet ir gera terpė mikroorganizmams augti. Šviežias pienas yra atvira ekosistema, į kurią gali patekti mikroorganizmų.

Per trejus metus iš Lietuvos į Vakarų Europos šalis išvežta per 500 tūkst., o šįmet – apie 150 tūkst. veršelių.

Dabartinis žemės ūkio ministras padarė labai daug, kad išlaisvintų žemdirbius nuo biurokratinių raizgalynių, nereikalingo popierizmo srauto, tačiau kai kurios valstybės įstaigos vėl prisigalvoja naujų reikalavimų.

Visos apsiėriavusios avys gali būti melžiamos, tačiau ne visų veislių ėriavedės vienodai pieningos. Apsiėriavusios mėsinės buriutės duoda pieno – tik tiek, kiek jo reikia jaunikliams išmaitinti – maždaug 3–4 mėnesius. Tiesa, yra ir išimčių.

Ekspertai keičia prognozes – rugsėjį jie tikino, kad pieno gamyba augs greičiau nei vartojimas, o dabar sako, jog krizei traukiantis vartojimas pralenks gamybą. Pasaulinėje pieno produktų rinkoje vyrauja svariausias ir nepaneigiamas ekspertų argumentas – krizei traukiantis žmonės sieks gyventi ir maitintis geriau bei sveikiau, todėl produkcijos reikės daugiau ir kokybiškos. Ir ne tik persisotinusioje Europoje, bet ir Kinijoje bei Afrikos šalyse. Taigi pieno gamyba, tikimasi, augs labai sparčiai.

Prastiems keliams taisyti žvyro negali pasikasti nei ūkininkai, nei seniūnijos. Ilgiau užsilaikius šlapiems orams, į VL redakciją vis dažniau kreipiasi rajonų gyventojai, skųsdamiesi neišvažiuojamais savo kaimų keliais.