Rudeniop čia turėtų kurtis amatų centras, kuriame bus populiarinamos šalies laukuose nykstančių linų panaudojimo tradicijos.

Sienas tinkuos moliu

„Žmonės kone kasdien sustoja šalia statomo namo. Vieni tik pasmalsauti, kiti konkrečiau domisi ekologine statyba iš šiaudų“, – sakė projektą vykdančios Upytės bendruomenės vadovas Audrius Zalatoris.
Kol pavasarį buvo statomi pamatai ir medinis karkasas, miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojai didelio susidomėjimo nerodė. Pradėjus ruginiais šiaudais dengti stogą ir šiaudų ryšuliais pildyti karkaso sienas, statybininkai neatsigynė nuo smalsuolių.
Šiaudinės sienos vėliau bus aptinkuotos molio ir kalkių mišiniu. Pasak bendruomenės vadovo, čia gali iškilti daugiausia klausimų. Namą statanti Panevėžio bendrovė „Ometa“ pirmą kartą susiduria su statybos iš šiaudų technologijomis. To teko mokytis specialiuose kursuose. 160 kvadratinių metrų dydžio name sumontuota geoterminė šildymo įranga, nors anksčiau ketinta įrengti šiaudais kūrenamą katilinę.

Pasirinko ir šiaudinį stogą

Šiaudinis namas dengiamas rugių kūliais.

Statant tokius namus labai svarbu, kad šiaudų ryšuliai nesudrėktų. Įsismelkusi drėgmė gali paskatinti šiaudų puvimą. Lietingas birželis buvo nepalankus šiaudinio namo statybai, tačiau upytiečiai pasinaudojo gudrybe – norėdami apsaugoti šiaudų briketus, pirmiausia uždengė stogą.
Statybų iš šiaudų žinovai tvirtina, kad šiaudų ryšuliams pavojinga ta drėgmė, kuri patenka į stipriai suspausto briketo vidų. O jeigu sieną aplyja šoninis lietus, per daug rūpintis nereikėtų. Tokia drėgmė greitai išgaruoja.
Šiaudinių namo sienų stogas – taip pat šiaudinis, nors iš pradžių buvo sumanyta jį dengti nendrėmis. Pasak stogą dengiančios bendrovės „Šiaudiniai stogai“ vadovo Ramūno Brazausko, Aukštaitijoje nuspręsta populiarinti šiaudinius stogus.
„Tokie stogai – ekologiški, gyvi. Deja, Lietuvoje šiaudinė stogdengystė prapuolusi, populiaresni nendrių stogai. Reikia gaivinti ir šiaudinius stogus. Tokį, pvz., esame uždengę nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio sodyboje“, – pastebėjo R.Brazauskas.
Stogdengių bendrovės vadovas ketina pamėginti stogus dengti ir linų kūliais. Jie esą patvaresni ir ilgaamžiškesni. Jeigu šios technologijos išpopuliarėtų, galbūt dalis ūkininkų vėl atgaivintų linų auginimą.

Centre mokys amatų

Rugių šiaudų ryšulius presavo Upytės eksperimentinis ūkis, kuriame dirba nemažai miestelio bendruomenės žmonių. Taip upytiečiai prisideda prie projekto, kuriam laimėjo Jungtinių Tautų Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos fi nansavimą. Prie jo įgyvendinimo fi nansiškai prisideda ir Žemės ūkio ministerija bei Panevėžio rajono savivaldybė.
Linininkystei ir statyboms iš šiaudų populiarinti bei kaimo verslumui ugdyti skirto projekto vertė – apie 420 tūkst. litų.
Iš ekologiškų medžiagų pastatytame amatų centre bus gaivinamos Upytę nuo seno garsinančios linininkystės tradicijos. Bus mokoma linus minti, verpti, austi, – parodomas lino kelias nuo lauko iki drabužio ar lovatiesės. Čia ketinama iš lino sėmenų spausti aliejų, pamokyti, kaip pasigaminti įvairių patiekalų iš linų produktų.
Amatų centre taip pat numatyta populiarinti ir demonstruoti ekologinį statybos būdą. Todėl statybų darbai fi lmuojami ir fotografuojami. Statybos technologiją galima bus pamatyti ir sienoje įrengtoje stiklo vitrinoje. Ekologiškame name numatyta vieta ir bendruomenei susiburti.
Projekto rengėjai tikisi, kad įkurtas amatų centras turėtų pagyvinti miestelio gyvenimą, paskatinti žmones mokytis siūlomų amatų. Upytiečiai viliasi, kad jų originalus sumanymas trauks turistus, šalies svečius.

Pirmieji pradėjo statyti amerikiečiai

Statant tokius namus labai svarbu, kad šiaudų ryšuliai nesudrėktų. Vidos Tavorienės nuotraukos

Pasak specialistų, pirmieji namus iš šiaudų statyti pradėjo amerikiečiai. Atsiradus šiaudų presavimo mašinoms, buvo pastebėta, jog šiaudus galima pritaikyti statybose.
Iš šiaudų buvo statomi ne tik nedideli gyvenamieji namai, bet ir dvarai, bažnyčios.
Tvirtinama, kad Nebraskoje iki šiol stovi seniausias, daugiau nei prieš 100 metų pastatytas presuotų šiaudų namas.
Europoje šiaudinių namų statybos paplito prieš keliasdešimt metų. Šiaudinių namų pamažu daugėja ir Lietuvoje. Specialistai sako, kad Latvijoje ir Estijoje tokių ekologiškų namų statybos populiaresnės nei mūsų šalyje.