Šiandien Europos Komisija oficialiai paskelbė ES ekologiško gaminio logotipo konkurso nugalėtoją.

Energetinių plantacijų veisimas šalyje kol kas vangus. Ūkininkai sako, kad ši verslo šaka nuostolinga, nes gautos žaliavos nėra kur realizuoti.

Tinkamai šerti gyvulius privalu kiekviename ūkyje. Net silpniausiuose ūkiuose žiemojimo metu būtina pasiekti, kad penimi galvijai per parą priaugtų ne mažiau kaip po 600–650 g.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pasiūlė Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) pamažu mažinti tiesiogines išmokas už pieną ir galvijus.

Trąšų pirkimo loterijoje šį sezoną laimėjo tie, kurie jų įsigijo praėjusių metų lapkritį. Dabar trąšų kainos auga, o jų gamintojai su viltimi kalba apie rinkos atsigavimą ir lyg susitarę pranašauja kainų augimą iki vėlyvo pavasario.

Iš daugiau nei pusės tūkstančio žemės ūkio augalų veislių lietuviškų yra tik 74. Šią žiemą veislės laikys egzaminą.

Lietuvoje įsigaliojęs naujas Žemės įstatymas užtikrins skaidresnį žemės sklypų sujungimą.

Maisto produktų ar patiekalų, kuriuose bus viršytas leistinas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kiekis, ženklinimo etiketėse ar valgiaraščiuose siūloma apie tai informuoti vartotoją.

Per praeitus metus padidėjo bulvių, daržovių ir vaisių supirkimas šviežiam vartojimui, tačiau perdirbimui jų buvo supirkta mažiau, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

„Veislininkystėje problemų daug ir labai gaila, kad jos neišspręstos tada, kai buvo skiriamos didelės valstybės lėšos. Dabar jų maždaug 3 kartus mažiau, tad bus sudėtinga“, – pareiškė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas.

Tai patvirtina Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto užpernai ūkininko ūkyje pradėtas vykdyti projektas, remiamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) lėšomis.

Aktyviai į sugriuvusius kiaulių kompleksus investuojantys danai nuolat susiduria su besipriešinančiais gyventojais, žaliaisiais ir valdininkais.

Rinkos ekspertai grūdų augintojams pataria suskaičiuoti savo būsimas išlaidas trąšoms ir pesticidams, įvertinti pastarųjų metų rezultatus ir pamažu tuštinti sandėlius.

Žaliosios energetikos plėtra suteiktų ūkininkams garantuotą produkcijos paklausą, o šiais laikais tai labai svarbu, nes maisto produktų gamybos rinkoje vyrauja labai didelė konkurencija.

Berlyne sausio 15–24 dienomis vykstanti „Žalioji savaitė“ – didžiausia pasaulyje vartotojams skirta žemės ūkio, maisto ir sodininkystės paroda – mini 75-erių metų jubiliejų.

Rusija švelnina poziciją dėl gyvūninės kilmės produkcijos eksporto. Valstietis.lt primena, jog pavasarį kilo skandalas, kai kelioms Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms dėl produkcijoje aptiktų antibiotikų pėdsakų buvo uždrausta ją įvežti į Rusiją.

Danija sparčiai didina paršelių eksportą. Prognozuojama, kad šįmet ši šalis jų eksportuos 7,2 mln.

Europos Komisija lietuvišką skilandį įregistravo garantuotų tradicinių gaminių (GTG) registre.

Atvėsus orams, lietuviškų bulvių paklausa metų pradžioje pastebimai išaugo ir 18 proc. kilstelėjo nefasuotų šių daržovių kainas, nurodoma Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) pranešime.

Penktadienį Vokietijoje, Berlyno parodų centre, duris atvėrė viena garsiausių Europoje 75 kartą rengiama maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2010“ („Grüne Woche 2010“), kurioje savo produkciją pristato ir 6 mūsų šalies bendrovės.

Statistika rodo, jog pernai gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 869,3 Lt/t ir, lyginant su lapkričiu padidėjo 7,9 proc. Visų 2009 m. vidutinė kaina buvo 617 Lt/t, arba 28,5 proc. mažesnė nei 2008 metais.

Pirmąją šių metų savaitę sustojo galvijus eksportuojančių supirkėjų darbas, o ūkininkams žlugo planai už palankią kainą parduoti veršelius.

Žemės ūkio ministerija ir ūkininkų interesus ginančios organizacijos be reikalo puoselėja viltis, kad Ūkio ministerijos specialistai parengs ūkininkams priimtiną Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriame bus numatytos specifinės ūkininkų bankroto procedūros. Tokių tikslų ir ketinimų Ūkio ministerijos specialistai neturi.

Nuo veiklos pradžios Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kredito įstaigoms jau suteikė 2 mlrd. Lt garantijų už jų išduotus 2,5 mlrd. Lt kreditų.

Po kokybinės pertvarkos nuo šių metų pradžios veiklą pradėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), kuris apjungė Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos miškų institutus.