Žinia tik mažomis kibirkštėlėmis po pasaulį

Lietuva, Lenkija visada pažymėjo didžiausios Pergalės sukaktis. Žalgirio mūšio atminimui Lenkijoje parašytos knygos, nutapytos drobės, pastatyti paminklai... Žalgirio mūšio 600-osios metinės paminėtos, palyginti, kukliai. Į Vilnių šį pirmadienį atvežtas ir iki gruodžio 5 d. Radvilų rūmuose bus eksponuojamas lenkų dailininkų Zygmunto Rozvadovskio ir Tadeušo Popielio sukurtas Žalgirio mūšio panoraminis paveikslas, nutapytas 1910 m. kautynių 500-osioms metinėms, kai kurios relikvijos iš Krokuvos muziejų. Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, atmintinai datai išleista monetų kolekcija. Renginius vainikavo mūšio inscenizacija netoli Lenkijos miesto Olštyno, kuriame šį kartą dalyvavo grupė lietuvių.

Gaila, bet nesulaukėme lietuviško kino filmo apie Žalgirio mūšį (pasitinkant jubiliejų, kino filmą žadėta sukurti), niekas Lietuvoje neparašė Žalgiriui skirtos sceninės dramos, knygos... Matyt, kad ir ekonominė, ir kūrybinė situacija jubiliejiniais metais tam nebuvo palanki...

Negalima sakyti, kad lietuviai neišsaugojo svarbaus istorinio įvykio atminimo. Regionuose buvo ir svarbių renginių. Už Uteną tik 11 tūkstančių gyventojų didesnis miestas Marijampolė per dvejus metus pastatė tris monumentalius paminklus Lietuvos istoriniams įvykiams. Centrinėje J. Basanavičiaus aikštėje pastatytas vietos skulptoriaus paminklas „Tautai ir kalbai“, kainavęs apie 2 milijonus litų. Dar tarpukaryje suvalkiečiai pradėjo rinkti lėšas Vytauto Didžiojo paminklui, bet karas, okupacija sutrukdė. Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms marijampoliečiai įvykdė pažadą ir rekonstruojamame centriniame parke pastatė paminklą. Suvalkiečiai Vytautui Didžiajam turi istorinių sentimentų – kai Žemaitija buvo perduota kryžiuočiams, Suvalkija liko Lietuvoje...

Prie Vilniaus šį rudenį sodinamas miškas, paaugę medžiai sudarys žodžius „Žalgiriui – 600“.

Metamorfozė

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Sąjūdžio aktyvistų pakviesti, uteniškiai už „Saulės“ gimnazijos sodino Atgimimo ąžuolų giraitę. Palei upelį graži, bet apleista vieta sutvarkyta, pasodinta daug ąžuoliukų, medeliai virto medžiais. Teritorija neblogai prižiūrima: šienaujama, suformuoti medžių vainikai, nutiesti takai.... Ąžuolų giraite džiaugiasi Krašuonos mikrorajono gyventojai, dviejų mokyklų moksleiviai...

Istorikai Edvardas Gudavičius ir Alfredas Bumbliauskas paviešino Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose Tūkstantmetį. Visus metus vyko šiai datai skirti renginiai, Zarasų rajone pasodinta Lietuvos tūkstantmečio ąžuolų giraitė, daugelis savivaldybių vienaip ar kitaip paženklino šią datą. Utenos apskrities viršininko administracijos iniciatyva šalia paminėto ūgtelėjusio ąžuolyno, sukvietus penkių rajonų moksleivius, ąžuoliukais buvo užsodintas likęs laisvas plotas. Iš ąžuolo pagaminti du stogastulpiai: „Žydėk, Lietuvos tūkstantmečio sulaukus“ ir „Ąžuolų giraitė Lietuvos valstybingumo 1000 metų pažymėti“. Kad giraitė sodinta Atgimimo, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui įamžinti, informacijos neliko.

Giriamasi, bet neįvertinama

Atrodo, jog Utenoje neliks jokio ženklo, kad 2010-ieji buvo Žalgirio mūšio jubiliejiniai metai. Ar tikrai Utenoje nieko nepadaryta? Padaryta, turime kuo pasidžiaugti, pasigrožėti, svečiui parodyti ir pasigirti, tik nemokame įprasminti. 600-aisiais Žalgirio metais mieste paruoštas 30 hektarų parkas pagal profesionalių kraštovaizdžio specialistų projektą. Suaugs medžiai, bus pastatyti sporto įrenginiai, treniruokliai. Kodėl šio parko nepavadinus Žalgirio 600-mečio vardu ar šiek tiek kitaip. Svarbu, kad būsimų mūsų miesto kartų lūpose skambėtų žodis Žalgiris, primintų tolimų viduramžių Lietuvos pergalingą kovą už išlikimą.

Uteniškių darbams – tarptautinis pripažinimas

Lietuvos dailininkų sąjunga, dailės parodų rengimo grupė ARSLONGA ir Tado Vėbros (gimusio, augusio, vidurinį mokslą baigusio Saldutiškyje ir aktyviai remiančio rajono tautodailininkus) dailės dirbtuvės surengė tarptautinę ekslibrisų ir mažosios grafikos konkursinę parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Ekslibrisas – heraldikos atšaka, ilgai buvo tik knygos, vėliau – didikų brangių, meninę vertę turinčių daiktų ženklas, sakytum, jų „sargas“. Dabar ekslibrisas įgavo dar platesnę reikšmę, juos dažniausiai matome parodų salėse, ruošiama daug tarptautinių parodų, nes darbus nesunku persiųsti. Ekslibrisas tapo mažosios grafikos kūriniu.

Minėta paroda-konkursas Vilniuje sulaukė atsako iš 32 šalių, 102 dailininkų ir per 200 mažosios grafikos darbų. Daugiausia darbų iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Baltarusijos... Buvo darbų iš toli nuo Lietuvos esančių šalių – Argentinos, Brazilijos, JAV, Uragvajaus, Kazachijos.

Parodai-konkursui siųstus darbus vertino profesionalų komisija: dailininkė Nijolė Šaltenytė, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Artūras Dubonis, dailininkas Kazys Rimantas Tarabilda, dailininkė Joana Plikionytė, inžinierius, menininkas, Lietuvos ekslibrisininkų klubo narys Tadas Vėbra.

Parodos-konkurso nugalėtoju pripažintas Lenkijos grafikas Slovamir Grabovy. Antroji vieta ir premija atiteko uteniškiui Klemensui Kupriūnui. Už grafikos lakštus „Žalgirio mūšio alegorija“ apdovanotas vyžuoniškis dailininkas Algirdas Indrašius. Alfonsas Čepkauskas parodai skirtame leidinyje pažymi, kad Algirdas Indrašius „... simboliškai atspindi kovos su blogiu ir liūdesio bei praradimo įvaizdžius...“ Algirdas laikosi senesnių grafikos tradicijų, jo lakštai šiek tiek primena Pietą. Vertinimo komisija daug dėmesio skyrė naujoms raiškos formoms...

Paroda keliaus po Lietuvos miestus ir užsienio šalis, paliudydama, kad Žalgirio mūšis, lenkų, lietuvių, baltarusių, ukrainiečių pergalė gyva daugelio žmonių atmintyje.

Algimantas Stanaitis

utenoszinios.lt inf.