Visuotinis surašymas: už sunkų ir atsakingą darbą nebuvo deramai atlyginta

Ne visi žmonės pasinaudojo šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Dėl tam tikrų priežasčių nesusirašiusius visą mėnesį lankė surašinėtojai arba patys atvyko į surašymo skyrius. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, antruoju etapu surašyta apie 1,7 mln. šalies gyventojų. Susumavus gautus skaičius, matome, kad surašyme dalyvavo 2,74 mln. gyventojų (tai sudarytų apie 85 proc. visų Lietuvos žmonių), Utenos mieste duomenis apie save pateikė 15 501 asmuo, surašyta 8400 būstų.
 
 Minimi skaičiai nėra tikslūs ir galutiniai. Jie keisis, nes antrą kartą po šalies nepriklausomybės atkūrimo vykusiame visuotiniame gyventojų ir būstų surašyme dalyvavo toli gražu ne visi mūsų piliečiai – vieni per porą mėnesių trukusį surašymą buvo išvykę į užsienį, kiti paprasčiausiai nepanoro atlikti pilietinių pareigų.
 
Oficialus gyventojų surašymas baigtas gegužės 9 dieną, tačiau dar visą gegužę susirašyti kviečiami tie, kurie dėl tam tikrų priežasčių nespėjo to padaryti.
 
Kaip teigė Utenos miesto surašymo skyriaus vedėja Loreta Zakarauskienė, gyventojų ir būstų surašymas praėjo palyginti sklandžiai, didelių incidentų neužfiksuota, o žmonės esą buvo geranoriškai nusiteikę. „Reti atvejai, kai surašinėtojus pasitikdavo įžūlūs ir nemalonūs miestiečiai, tačiau tokių visgi būta: vieną surašinėtoją užsipuolė apklausoje dalyvavusios moteriškės priešiškai nusiteikęs sūnus, tačiau, laimei, apsieita be didesnių nemalonumų. O štai kitos darbuotojos vos neapkandžiojo šuo – iškilus grėsmei teko kviesti įgaliotinį. Pastebėjau, kad kai kurie, ypač vyresnio amžiaus, gyventojai prieštaravo tam, kad surašinėtojai užsirašytų jų asmens kodus. Nepasitikintiems teko įrodinėti, kad visi surinkti duomenys bus konfidencialūs. Tačiau daugelis – geranoriški ir malonūs žmonės, į namus užsukusiam darbuotojui patikėdavo ne tik turimus dokumentus, bet ir pavaišindavo kava ar pyragu“, – pasakojo vedėja, teigusi, kad visuotiniam surašymui netrūko informacijos – tuo pasirūpino visos žiniasklaidos priemonės. Tad nežinojusių ar negirdėjusių apie šalyje vykstantį gyventojų ir būstų surašymą nebuvo. Paskutiniąją oficialaus surašymo dieną (pirmadienį) skyriuje nutįso ilga eilė – išgirdę gąsdinimus apie neva gresiančias nemažas baudas ilgai delsę uteniškiai suskubo susirašyti. „Keisčiausia, kad atbėgo ir tie, kurie anksčiau atsisakė susirašyti, bet vėliau persigalvojo ir nusprendė pateikti informaciją apie save ar namiškius“, – prisiminė L. Zakarauskienė, pastebėjusi, kad gerokai skiriasi Lietuvoje gyvenančių vyrų ir moterų santykis – moterų šalyje gerokai daugiau nei vyrų. Nuo šių metų pradžios surašymo skyriuje dirbanti vedėja teigia, kad ir dabar pasitaiko telefoninių skambučių, kai gyventojai priekaištauja, jog kai kurie surašinėtojai esą blogai atliko savo darbą – jų vizito nesulaukė net ir tie uteniškiai, kurie beveik visą laiką buvo savo namuose. Galime spėlioti, kad taip atsitiko dėl kai kurių surašinėtojų atsakomybės stokos ir lengvabūdiško požiūrio į darbą. Tačiau tai tik pavieniai atvejai.

„Kaimo žmones lankiusiems surašinėtojams didelių problemų neiškilo“, – teigė Utenos rajono surašymo skyriaus vedėja Birutė Kiaušienė. Tiesa, pasitaikydavo, kad darbuotojas rasdavo savo namuose „įkaitusį ir linksmą“ žmogelį, tad į jo namus belstis tekdavo antrąkart. „Kaimo žmonės budrūs: vienas surašinėtojas sukėlė įtarimą, tad įžvalgus kaimo gyventojas iškvietė policiją, kuriai teko įtikinti, jog surašinėtojas – tikrai ne koks apsišaukėlis“, – sakė ji.
 
Preliminariais duomenimis, Utenos rajono kaimuose ir viensėdžiuose surašyta apie 13,5 tūkst. gyventojų (iš jų 3,5 tūkst. susirašė elektroniniu būdu). Lyginant su 2001 metų vykusiu visuotiniu gyventojų surašymu, juntamas žmonių skaičiaus mažėjimas. Prieš dešimtmetį 600 rajono didesnių ir mažesnių kaimų gyveno šiek tiek daugiau nei 16 tūkst. žmonių, kurių skaičius šiandien sumažėjo kone trimis tūkstančiais (iki 10 proc.). 35 surašinėtojai aplankė 7 400 mūsų rajono gyventojų būstų (iš jų – apie 2 tūkstančiai laikomi antraisiais arba sezoniniais būstais). „Tai trapūs skaičiukai. Iš jų galime spręsti tik viena – kaimų ir jų gyventojų skaičius mažėja. Jei 2001 metais iš 600 kaimų 117 buvo be gyventojų, 185 kaimuose gyveno nuo 1 iki 5 žmonių, tai šiųmečiai duomenys turėtų dar labiau keistis“, – apibendrindama situaciją teigė vedėja. Anot jos, mieste fiziškai surašyti gyventojus buvę kur kas lengviau: kaime dirbantiems surašinėtojams į namus tekdavo belstis ir ne vieną kartą, be to, atstumai nuo vienos iki kitos sodybos buvo gana dideli.
 
Visu etatu kaimo vietovėse dirbantys surašinėtojai plušo be poilsio – į namus belsdavosi ne tik dienos metu, bet ir vakare ar net savaitgaliais. Pašnekovė džiaugėsi, kad žmonės buvo supratingi ir įvertino dirbančiųjų pastangas.
 
Sudėtingiausia būdavo aplankyti atokesnes sodybas, besiglaudžiančias miškuose, sunkiai privažiuojamose vietovėse. Kai kuriems surašinėtojams teko didelės Leliūnų, Užpalių, Tauragnų ir kitų seniūnijų teritorijos.
 
Už kiekvieną gerai užpildytą anketą surašinėtojui buvo sumokėti vos du litai. Nors visuotiniam surašymui buvo skirta 30 milijonų, tačiau, kaip sako vedėja, kažkodėl žmonės tuos milijonus „kabina“ vien ant sunkiai dirbusių surašinėtojų. „Už tokį atsakingą ir nelengvą darbą turėjo būti deramai atlyginta“, – mano Utenos rajono surašymo skyriaus vedėja Birutė Kiaušienė.
 
 
 Lina Narčienė

www.utenoszinios.lt