Bažnyčia pakils iš pelenų per dvejus metus
Greitai sueis metai, kai sudegė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia.Labanoro kaimas dėl gražios gamtos ir bendruomenės išlikusių senų tradicijų žinomas visoje Lietuvoje. Bažnyčia kaime minima nuo 1522 metų. Žinoma, kad ji sudegė 1798-aisiais. Atstatyta negreitai – 1820 metais.
Medinė bažnyčia su šalia esančia varpine, vartais, suaugusiais medžiais sudarė gražų kaimo architektūros ansamblį, bažnytėlėje buvo vertingų paveikslų, relikvijų... 2009 metų vasarą bažnyčia restauruota: sutvarkytos kai kurios medinės dalys, malksnomis perdengtas stogas, perdažyta išorė. Nemaži remonto darbai atlikti varpinėje. Dar buvo likę smulkių darbelių.
Parapijiečiai nespėjo ilgiau pasidžiaugti sutvarkyta bažnyčia, kai 2009 m. gruodžio 21-osios naktį kilo didžiulis gaisras. Bažnyčia sudegė. Nelaimė prislėgė kaimą, bet žmonės nutarė, kad bažnyčią reikia atstatyti.
Nepraėjus nė metams, pradėjo kilti naujos bažnyčios sienos.
Bažnyčios atstatymo projektą paruošė VĮ „Lietuvos paminklai“, projekto vadovė Judita Olšauskienė, darbų priežiūrą atlieka Jonas Volodko.
Darbų rangovė – UAB „Vidista“. Direktorė Vida Maišėnienė pasakoja, kad bendrovei ne naujiena statyti medinius pastatus, čia dirba patyrę rąstų sukirtėjai. Bažnyčios statyba – labai atsakingas ir sudėtingas darbas.
Darbams vadovauja Romas Maišėnas, bet direktorė dažnai važiuoja į Labanorą, nes kyla nemažai problemų. Bažnyčia atstatoma, t. y. atkartojama buvusi architektūra... Kai kas sako: statoma „ant senų pamatų“. Išliko tiktai dalis pamatų, bet ir tuos pačius reikėjo sutvirtinti... Atstatyta bažnytėlė bus šildomomis grindimis, joje įvestos saugos signalizacijos. Šildymo trasa tiesiama nuo klebonijos katilinės. Atlikus archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad trasos ruože yra žmonių laidojimo vietų. Vida Maišėnienė pasakoja, kad su projekto vadove, techninės priežiūros specialistais sprendžia, kaip elgtis: ar giliau „pastumti“ vamzdžius, ar nedideles laidojimo liekanas perkelti į kitą vietą. Žmonėms reikėtų pasakyti, kad tyrinėjimo, projektavimo darbai nepigūs.
Statybos darbai vyksta gana greitai, nes šiais laikais panaudojama kėlimo ir kitokia technika, nereikia, kaip po pirmojo gaisro, rąstų kilnoti rankomis.
Kyla bažnyčios sienos, o altorius, suolai, interjero detalės užsakytos pas meistrus. Stengiamasi, kad bažnyčios interjeras beveik nesiskirtų nuo ankstesniojo. Žinoma, sudegusių paveikslų iš pelenų prikelti jau negalima.
Vida Maišėnienė nesiryžta tvirtinti statybų pabaigos datos. Sako, su klebonu Jurgiu Kazlausku turintys viltį, kad 2011 metų šv. Kalėdas parapijiečiai sutiks jau atstatytoje bažnyčioje.
utenoszinios.lt inf. Algimantas Stanaitis
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle