Babiloniečių nuodėmes išperka esperantininkai

Lietuvos esperantininkų sąjungai vadovaujantis P. Jegorovas sutinka, kad tarptautinės kalbos idėja atrodo ne visai reali, tačiau ir utopijos kartais išsipildo.

Kaip susidomėjote esperanto kalba?  

Apie tai sužinojau dar kai mokiausi Molėtų internatinėje mokykloje. 1970-aisiais mūsų lietuvių kalbos mokytojas Balys Matiukas pakvietė į esperanto kalbos fakultatyvą, nuėjau iš smalsumo, nors tuo metu visai neįsivaizdavau, kas čia per daiktas. Ne iškart man tai patiko. Po dvejų metų mokytojo dėka teko dalyvauti tuometinėje Tarybų Sąjungos jaunimo esperantininkų stovykloje netoli Maskvos. Ten susirinko keli šimtai žmonių iš visos tuometinės Tarybų Sąjungos, jie visi kalbėjo esperantiškai ir aš prakalbau. Iki tol tik teoriškai mokėjau, nes kalbėti nebuvo su kuo.

Tai ne vien kalba – tai platesnis dalykas. Yra tarptautinės kalbos idėja. Pats esperanto kalbos autorius Liudvikas Zamenhofas turėjo idealistinį tikslą, kad ta kalba suvienytų žmones, kad jie vieni kitus labiau suprastų, tautos nesipyktų.
 
 Idėja apie vienijančią kalbą buvo iškelta jau labai seniai, gal IX amžiuje. Buvo sukurta naujų kalbų projektų, tačiau kitos kalbos neprigijo, kodėl?
Yra per 900 naujų kalbų projektų ir dabar vis kas nors sukuria.
 
Prieš šią kalbą buvo pakankamai paplitęs volapiukas, iš esmės tai – supaprastinta iškraipyta anglų kalba. Bet ji buvo per daug dirbtina. Dar yra kalba ido, kuri susikūrė po esperanto. Dar viena keista kalba buvo sukurta beveik vien iš natų.
 
Kodėl paplito esperanto? Visi sako, kad tai dirbtinė kalba, bet aš visada sakau, kad taip nėra. Ji iš principo niekuo nesiskiria nuo nacionalinių natūralių kalbų. Visos kalbos dalys, gramatika, šaknys, galūnės, priešdėliai – niekas nesugalvota, viskas paimta iš natūraliai egzistuojančių kalbų. Gramatika labai supaprastinta. Yra 16 pagrindinių taisyklių, kurias reikia žinoti, ir nėra išimčių. Labai lanksti žodžių daryba. Visada kirčiuojamas antras nuo galo žodžio skiemuo. Iš daugelio Europos kalbų: romanų, germanų, šiek tiek slavų, paimti priimtiniausi, paprasčiausi, logiškiausi elementai ir sukonstruota kalba. Ją europiečiui išmokti labai lengva, nes daug kas atpažįstama. Tarp kitko, Kinijoje, Japonijoje labai daug esperantininkų, nors azijiečiams turėtų būti sunkiau mokytis.
 
 Ar kuriama originali literatūra esperanto kalba?
Kalba labai paprasta, bet tai nereiškia, kad ja nieko negalima išreikšti. Pasaulyje skaičiuojama jau dešimtimis tūkstančių knygų šia kalba, visokių, ne tik vertimai, bet ir originali literatūra, žodynai, mokslo, meno, grožinės literatūros ir poezijos. Kalba gyvuoja jau daugiau nei 120 metų, per tą laiką būta visokių pokyčių, aišku, mažiau negu nacionalinėse kalbose, nes esperantininkų bendruomenė išblaškyta po visą pasaulį. O esperanto kalbos žodynas yra nė kiek ne mažesnis negu lietuvių kalbos žodynas, jame apie 16 tūkst. žodžių. Paprastai žmonės vartoja kelis tūkstančius žodžių, tik labai dideli žodžio meistrai, rašytojai vartoja 10–13 tūkst. žodžių. Eiliniam žmogui ir tūkstančio žodžių užtenka, o nuvažiavusiam į Airiją – gal 200–300 žodžių.
 
 Ar didelė Lietuvoje esperantininkų bendruomenė?  
Kalbos sukūrėjo Liudviko Zamenhofo gyvenimas buvo susijęs su Lietuva, gal tai paliko antspaudą, kad šia kalba pas mus visais laikais buvo domėtasi labiau, negu kitur. Jis gimęs Bialystoke, 4 mėnesius gyveno Veisiejuose. Jo žmona Klara yra iš Kauno, Senamiestyje iki šiol išlikęs jo uošvio Aleksandro Zilberniko namelis. A. Zilbernikas yra ne mažiau nusipelnęs esperanto kalbai žmogus, nes jis buvo verslininkas (turėjo muilo fabriką) ir finansavo visus tuomet išleistus šios kalbos vadovėlius.
 
Istoriškai svarbu, kad nuo 1940-ųjų esperantininkai buvo kaip ir liaudies priešai – švelnūs disidentai. Iš esmės dėl to, kad palaikė ryšius su užsieniu, o tarybiniais laikais nebuvo pageidaujama, kad žmonės turėtų nekontroliuojamų ryšių su užsieniečiais: susirašinėtų ir pan. Dabar tai atrodo komiškai, bet kelis dešimtmečius spaudoje buvo uždrausta net minėti žodį esperanto.
 Atsikūrimas prasidėjo tik 1954 metais, po Stalino mirties. 1959-aisiais išėjo esperanto kalbos vadovėlis, po to – žodynėlis, paskui vėl buvo maždaug 20 metų tyla.
 
1988-ųjų pabaigoje atkūrėme Lietuvos esperantininkų sąjungą, kuri veikė nuo 1919 m., bet paskui jos veikla buvo nuslopinta.

Dabar mūsų organizacija vienija apie 1 000 narių, tai gana daug šiais laikais. Dar yra apie 3 000 prijaučiančių ir dalyvaujančių kai kuriuose renginiuose, o tokių, kurie mokėsi ir domėjosi šia kalba, yra apie 15 tūkstančių.
 
Mūsų organizacijos tikslai yra organizuoti mokymą, populiarinti kalbą, leidybinė veikla, tarptautiniai ryšiai, renginiai. Nuo 2000-ųjų esame išleidę apie 100 knygų – tuo metu turėjome labai tvirtą Vyriausybės paramą. 2005 metais Lietuvoje vyko 90-asis esperantininkų kongresas.

 Pasaulyje realiai yra apie milijoną esperantininkų, nors kai kur skelbiama, kad jų net apie 20 mln.
 
 O grįžęs į savo kraštą – Uteną – turite su kuo pasikalbėti esperanto kalba?  
Utenos krašte, atrodo, nėra esperantininkų. Buvo toks mokytojas Saldutiškyje – Kazimieras Lukoševičius, jis mokė vaikus. Bet klubo čia niekada nebuvo. Smetonos laikais iš Utenos buvo kilęs vienas labai žymus esperantininkas – Klimas.
 
 Kodėl Jums ta idėja tokia svarbi: ar tikite, kad esperanto gali tapti visų tautų pagalbine kalba?
Svarbu, nes tai yra gera idėja. Mūsų tikslas nėra, kad visi žmonės mokėtų tik šitą kalbą. Kai kas mus kritikuoja, kad mes norime išnaikinti visas kalbas ir palikti tik vieną – tai yra nesąmonė. Mes norime, kad žmonės, kuriems rūpi kontaktai, bendravimas, tą kalbą mokėtų ir ji būtų realiai naudojama. Daug kas pasakytų, kad tai utopinis tikslas, bet visiškai taip nėra. Dabar vienos tautos viršesnės vien dėl to, kad jų kalba dominuoja. Pasaulis kalba angliškai, bet tai nieko nereiškia. Istorija vystosi vingiais. Esperanto kalba – tarptautinis demokratinis ir lygiateisiškas bendravimas. Tai reiškia, kad visi turėtų būti viename lygmenyje pradėdami mokytis kalbos, kuri funkcionuotų tarptautiniu mastu.
 
Tai susiję su politika, ekonomika, ir nėra taip paprasta – pasaulis eina nebūtinai racionaliausiu keliu. Bet nepriklausomai ta kalba egzistuoja, šiek tiek vystosi, plinta visame pasaulyje, visuose kontinentuose ir yra tokio lygmens, kai jau negali išnykti, jau yra gyvas organizmas.
 
 Minėjote, kad sukurta net 900 naujų kalbų projektų. Kodėl žmogus imasi kurti naują kalbą? Taip norima įamžinti save ar vėlgi, svarbiausia – idėja?
Įvairūs tikslai, bet visos kalbos yra pakankamai dirbtinės, neturinčios jokio ryšio su natūralia kalba.

Nuo senų senovės, kai Dievo nubausti Babelio bokšto statytojai prakalbo skirtingomis kalbomis, žmonėms rūpėjo sukurti vieną bendrą kalbą.
 
 Einate prieš Dievo valią?
Taip išeina. Kai kas įžvelgia čia pasaulėžiūrinių problemų, bet Dievas nebūtinai teisus...

Esperantininkai – nestandartiniai žmonės, nes eina prieš srovę. Viskas anglizuojasi, kosmopolitizuojasi. Atrodytų, kad mes esame už kosmopolitizmą, bet iš tikrųjų nenorime panaikinti tautų kalbų, tik norime padėti bendrauti vienai su kita. Todėl ji ir vadinama pagalbine tarptautine kalba, kuri padeda bendrauti skirtingų kultūrų, religijų, rasių žmonėms.
 
 Ar priekaištai dėl dirbtinumo – pagrindinė kliūtis, kad kalba taptų populiari?  
Kai kurie kalbininkai teigia, kad tokia kalba negali egzistuoti, nes nėra nacionalinė. Bet praktika jau tai paneigė. Kitas stereotipas, kad kalbos negalima sukurti, pasirodo, tai irgi įmanoma.

Kita kliūtis – konkurencija, nes tai nėra valstybinis reikalas, o visuomenininkai neturi tokių galimybių, kaip valstybės remiamas, finansuojamas užsienio kalbų mokymas.
 
 Paprognozuokite, kada tai bus pagalbinė – antroji – kalba visoms tautoms?
Dar negreitai, aš nesulauksiu, nes reikia kalbėti ne tik apie kalbą, bet ir apie pasaulio vystymąsi. Anglų kalba tol svarbi, kol svarbios angliškai kalbančios valstybės. Amerika, Anglija, iš dalies – Australija. Per artimiausius 10 metų gali pasikeisti visa situacija, pasaulio svorio centrai. <...>

Gal tada ir atsiras poreikis tarptautinei kalbai. Kol kas tai atrodo kaip utopinis variantas, bet kartais tos utopijos išsipildo.

Kristina Sakaitė

utenoszinios.lt inf.