A.Bertašius: „Mūsų mintys yra užterštos“

13 metų bioenergetikos mokslu besidomintis vyras savo žinias gilina nuolat vartydamas įvairią literatūrą, pieštuku pažymėdamas tai, kas jam svarbiausia. Namuose sukauptos knygos nebetelpa lentynose, jas kaskart papildo nauja, iš Vilniaus atvežta literatūra, kurioje daug informacijos apie Algirdą dominančius dalykus – žmogų supančią blogąją ir gerąją energiją, aukščiausias jėgas ir paslaptingus reiškinius.

Pasinėrė į meną ir bioenergetinius ieškojimus

„Kad pajustum pasaulio energetinį pavidalą, reikia turėti šeštąjį pojūtį“, – įsitikinęs Algirdas Bertašius. Jau pokalbio pradžioje 58 metų vyras prisipažino esąs šiek tiek kitoks, tad jam su aplinkiniais labai sunku rasti bendrą kalbą, kai kurie itin skeptiškai vertina antalieptiškio keistoką požiūrį į supančią aplinką.

„Girdėjote apie žmogaus psichoenergoinformacinę sistemą, supančią kiekvieną iš mūsų? O apie tai, kad žemė, panašiai kaip ir žmogus, turi magnetinį apvalkalą ir ji yra lygiai tokia pat gyva, kaip ir mes? – pokalbio pradžioje klausia Algirdas ir pats skuba atsakyti į šiuos klausimus. – Tarp žemės ir žmogaus turi išlikti harmonija, antraip, ją išbalansavus, mus apninka ligos, nelaimės ir kitos bėdos“.

Tam, kad būtų galima pradėti analizuoti itin sudėtingus bioenergetinius dėsnius, Algirdui prireikė daug laiko, užsispyrimo ir valios. Dar mokyklos laikais jis domėjosi karais nuo Antikos iki šių dienų, plačiau žvelgė į žmonijos evoliuciją. Tais laikais literatūros apie karus nebuvo daug, tad kai kurias storas knygas pašnekovas sakė perskaitęs po 8 kartus. „Bendraminčių buvo sunku rasti, todėl sunkiai pritapau anuometinėje visuomenėje. Baigęs mokslus vidurinėje mokykloje, įstojau į Daugpilio karo mokyklą, kurią mečiau dėl sveikatos sutrikimo. Sugrįžęs į namus nupiešiau pirmąjį rusų karvedžio A. Suvorovo paveikslą ir, pastebėjęs savo gabumus tapyti, pasinėriau į dailę“, – prisiminimais dalijasi A. Bertašius, tarybiniais laikais kurį laiką dirbęs kultūros namų direktoriumi. Pajutęs, kad trūksta išsilavinimo, jis įstojo į Maskvos liaudies meno universitetą, kuriame studijuoti ilgiau nei dvejus metus Algirdui nepavyko – dėl Lietuvoje prasidėjusio perversmo ir pasikeitusios tvarkos menų mokslus krimtęs vyras įsidarbino karininku pasienio policijoje.

Daugiau nei prieš dešimtmetį antalieptiškis susidomėjo ekstrasensų darbu, dar labiau atsiribojo nuo žmonių, užsidarė „savame kiaute“ ir įniko į knygas. Ilgai kaupė informaciją, vieną po kitos pirko egzoterines knygas, pats gamino aplinkai tyrinėti skirtas virgules (specialias varines lazdeles). Daugelį šių pagrindiniu darbo įrankiu vadinamų virgulių paskolino savo bendraminčiams, vieną jų – iš paprastos vielos padarytą virgulę – iki šiol laiko savo namuose. Kad nebūtų „sausa“ kalba, Algirdas demonstruoja savo neįprastą rankų galią, t. y. nustato žmogaus psichoenergoinformacinio lauko ribas, emocinio kūno ar sveikatos apvalkalą. Jis taip pat gali nustatyti ir daiktų energetinį stiprumą, dažnai šiam tikslui naudoja ne tik virgulę, bet ir ant grandinėlės pririštą svarelį (švytuoklę). Laikomas virš švento Kristaus paveikslo, svarelis ima suktis. Jis suksis ir nuo žmogaus skleidžiamos energijos, tačiau prie negyvo kūno nejudės ir stovės vietoje. Antalieptiškis tvirtina, kad kiekvienas kambarys (patalpa) taip pat turi teigiamą ir neigiamą energiją, kuri žmogaus pasąmonę veikia tik naktį miego metu. Neigiamą energiją gali skleisti plastikinės lentelės, kompiuteris, sintetiniai daiktai, telefonai ar net sienose esantys kabeliai, tačiau natūralūs mediniai daiktai skleidžia tik gerąją energiją.

Stebuklingas gydymas

A. Bertašius prisiminė ir ne itin malonų įvykį: prieš tris dešimtis metų pasikorė viena kaimo moterėlė. Toje vietoje, kur nutiko nelaimė, astralinio kūno jėgą Algirdas jaučiąs iki šiol.

Bioenergetikos mokslu besidomintis vyras sako, kad galima lengvai nustatyti maisto užterštumą. Kartą pavasarį jam atvežė obuolių, kurie savo išvaizda priminė šviežius, ką tik nuskintus vaisius. Pasiėmęs virgulę, Algirdas nustatė, kad obuolių valgyti nevalia – jie užteršti cheminėmis medžiagomis, kurios pažeidžia obuolių energetinį apvalkalą.

Paklaustas, ar įgytomis žiniomis jis vadovaujasi savo praktiniame gyvenime, Antalieptės miestelio gyventojas purto galvą: „Pirmiausia man pačiam reikia būti švariam. Mūsų mintys yra užterštos. Aplinka yra velniškai užteršta, tad neigiamos emocijos labai greitai persiduoda ir mums. Reikia nuolat ieškoti šviesių minčių, gėrio, nereikia galvoti apie tai, ką pagalvos kiti. Kiekvienu atveju reikia atsiminti auksinį posakį: „Tu man meti akmenį, aš tau – duoną“. Tai reiškia energijos numalšinimą“.

Apie paslaptingus bioenergetinius dalykus Algirdas Bertašius galėtų kalbėti net dvi dienas, tačiau mažiau apie tai išmanančiam žmogui paprasčiausiai būtų neįdomu. Jis pabrėžia tai, kad visų pirma žmogus turėtų daugiau atsiriboti nuo materialaus pasaulio, dėmesį sutelkti savišvietai ir vis dažniau prisiliesti prie gamtos, sutelkti save maldai, kuri yra ir vienas iš efektyviausių ligų gydymo metodų. Anot A. Bertašiaus, tam, kad vieną ar kitą ligą išvarytume iš kūno, reikėtų sukalbėti 70–100 maldų. „Kadangi bijau peržengti medicinos mokslą, kadaise šį gydymo metodą pritaikiau tik savo asmeniniame gyvenime. Mano studentė dukra po studijų savaitės grįždavo namo. Jai dažnai skaudėdavo skrandį, tad nusprendžiau padėti. Švytuokle susisiekiau su savo pasąmone, kuri pasakė, kiek maldų sukalbėti, kad galėčiau padėti sergančiajai. Ilgai meldžiausi už tą žmogų, už jo sielą, už save prašydamas pagalbos. Po 13–14 minučių dukra pajuto, kad skrandį nustojo skaudėti. Po to praėjo beveik 7 metai, ji jaučiasi puikiai“, – pasakoja pašnekovas, prisiminęs dar vieną įvykį, kai tokiu netradiciniu gydymo metodu išgelbėjo sunkiai apsinuodijusį katiną.

Tam, kad įvyktų stebuklai, Algirdui reikia pasikrauti teigiamos energijos – dažnai išeiti į gamtą, apsikabinti medį, visu kūnu prisiglausti prie kamieno ir įsiklausyti į jo lapų ošimą. Jo tikinimu, energijos užtenka ilgam.

Akistata su... numirėliu

Vaikystėje ir paauglystėje Algirdas ilgai klaidžiojo savo tėviškės takais, ieškojo karo metais likusių sprogmenų. Prieš keletą metų bioenergetikos žinovas su virgule šias paieškas pratęsė ir rado dar daugiau intriguojančių ir įdomių detalių – įvairių sprogmenų, palaidotų žuvusių karių ar net ežero dugne paskendusį karinį lėktuvą, apneštą storu 4–5 metrų dumblo sluoksniu. „Už kelių kilometrų nuo miestelio ėjo fronto linija, tad radau ne tik sprogmenų, bet ir skeveldrų liekanų. Ne kartą kvietėme išminuotojus. O štai jaunystėje smalsumo vedamas iškasiau vieno vokiečių karininko kapą, tačiau užėjus vakarui mes nebespėjome jo užkasti. Taip ir palikome nakčiai. Grįžęs namo tą naktį neužmigau, mat sutemus prie lovos pamačiau žmogų. Iš pradžių, pamaniau, kad vagis. Tačiau tai buvo žmogaus siela. Kitą dieną kareivį užkasėm. Nuo tos dienos daugiau nebesivaideno. Anais laikais savo patirtų nuotykių nepasakojome, nes veikiausiai būtume pakliuvę į psichiatrijos ligoninę“, – šypteli Antalieptės kaimo gyventojas.

Spiritizmu nesusidomėjęs Algirdas vis tik buvo susidūręs su žmogaus siela... kapinėse. Jis žino – mirusio žmogaus astralinis kūnas 40 parų stovi prie kapo. Ten nuėjęs A. Bertašius virgulės dėka „prisijungė“ prie astralinio kūno, tačiau tyrimas neregėtai greit baigėsi – paveiktas neigiamos energijos Algirdas pajuto kūno maudimą ir skausmą, iš kurio išsivaduoti padėjo ilgalaikė malda. Nuo to karto bioenergetikas panašių veiksmų nebekartojo.

Baigiantis pokalbiui, Algirdas Bertašius pabrėžė, kad jis neužsiima netradiciniais gydymo metodais, vandens gyslų ieškojimais ir pan. „Anksčiau dirbau statybose, o šiuo metu tik tapau paveikslus ir retkarčiais pasineriu į bioenergetinius ieškojimus“, – pridūrė pašnekovas.

Lina Narčienė

utenoszinios.lt inf.