Vyskupui J.Borutai suteiktas miesto Garbės piliečio vardas

Biog­ra­fi­ja
Jo­nas Bo­ru­ta gi­mė 1944 m. Kau­ne. 1970 m. bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tą. 1975 m. pra­dė­jo teo­lo­gi­jos stu­di­jas po­grin­di­nė­je ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je, 1982 m. rugp­jū­čio 5 d. Skaist­gi­ry­je slap­ta įšven­tin­tas ku­ni­gu. Dir­bo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kro­ni­kos“ re­dak­to­riu­mi, se­se­rų vie­nuo­lių ir ka­ta­che­ti­kos slap­tų­jų kur­sų va­do­vu.
Nuo 1991 m. dės­to baž­ny­čios is­to­ri­ją Vil­niaus uni­ver­si­te­te, 1998 m. su­teik­tas do­cen­to laips­nis. 1997 m. kon­sek­ruo­tas vys­ku­pu ir pa­skir­tas Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po aug­zi­lia­ru. Tais pa­čiais me­tais iš­rink­tas Lie­tu­vos Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­jos ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi, Lie­tu­vos ka­ta­li­kų moks­lo aka­de­mi­jos pir­mi­nin­ku. Nuo 1997 m. yra Lie­tu­vos ka­ta­li­kų moks­lo aka­de­mi­jos pir­mi­nin­kas.
2002 m. sau­sio 5 d. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II Vys­ku­pą Jo­ną Bo­ru­tą pa­sky­rė Tel­šių vys­ku­pu.
Tel­šių šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio pa­ra­pi­jos dva­si­nin­kų ir pa­ra­pi­jie­čių siū­ly­mu Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dą su­teik­ti JE Tel­šių vys­ku­pui Jo­nui Bo­ru­tai SJ.
 Ce­re­mo­ni­ja
Po šv. Mi­šių, ku­rias au­ko­jo JE Tel­šių vys­ku­pas Jo­nas Bo­ru­ta SJ, vy­ko iš­kil­min­ga ce­re­mo­ni­ja, ku­rios me­tu Tel­šių vys­ku­pui su­teik­tas Gar­bės pi­lie­čio var­das. Jo eks­ce­len­ci­ją svei­ki­no Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Val­de­ma­ras Ram­šas. Jo­no Bo­ru­tos pa­ra­šą mies­to Gar­bės pi­lie­čio kny­go­je ant­spau­du už­tvir­ti­no Tel­šių mies­to se­niū­nas Da­rius Kle­mans­kas.
Šia iš­ki­lia pro­ga Tel­šių vys­ku­pą Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ni­gų var­du svei­ki­no Var­nių pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Jo­nas Pet­raus­kas. Prie lin­kė­ji­mų pri­si­dė­jo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­nu­tė Ma­žei­kie­nė, ku­rios ma­ny­mu, mo­kyk­la ir Baž­ny­čia tu­ri ei­ti iš­vien, nes abi tu­ri bend­rą tiks­lą – au­gin­ti žmo­gaus dva­sią.