„Meno“ išraiška Plokštinėje: nukirsti gaidžiui galvą

Tiesą pasakius, dauguma žmonių liko suglumę, pakili šeštadienio nuotaika buvo sugadinta, o juodo gaidžio aukojimas nežinia kam ir dar Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo, dienos išvakarėse – nesuprantamas. Ar tai – menas?

Apskritai performansas naudojamas kaip meninės raiškos priemonė norint išsiskirti iš kitų menininkų ir čia pat, vietoje, sulaukti žiūrovų įvertinimų. Jei toks ir buvo S. Balandino tikslas, tai jis parodos lankytojų reakcijos sulaukė – neiškentusi viena moteris jį gerai „išvanojo“ riebiais rusiškais pasakymais!

Performanse kiekvienas veiksmas, garsas, net pauzės vyksta spontaniškai, ir žiūrovai paprastai nežino, kas netrukus nutiks. Tačiau sumanymo autorius ir visa kūrybinė grupė žinojo, ką ruošiasi daryti, ir įspėjo silpnesnių nervų ypatas nedalyvauti, taip pat – nuvesti į šoną mažamečius vaikus.

Tą šeštadienį performansas vyko viename iš buvusių kareivinių kambarėlių. Tuščioje patalpoje buvo pastatyta trinka, ant jos padėtas kirvis. Menininkas esą pakvietė į vidų penkis drąsiausius žiūrovus, tačiau įspėjo, kad jų drabužiai gali susitepti. Kiti veiksmą, vykstantį kambaryje, galėjo stebėti per langą ir praviras duris.

Viena iš drąsuolių, pasiprašiusių į kambarį, buvo plungiškė Reda Aurylaitė.

Mergina sakė pati norėjusi dalyvauti, nes domisi menu ir kartais kuria performansus. Vaizdas, kurį pamatė, kažkaip ypatingai jos nesujaudino, nes ji jau ne kartą buvo mačiusi, kaip kertamas gaidys ar višta, kaip po to begalvį kūną tampo konvulsijos.

„Buvo daug stebėtojų, kilo daug emocijų, nors kaimuose žmonės tai gana dažnai daro... Manau, kad performansas visada yra menas, tačiau šį kartą man pritrūko autoriaus profesionalumo. Mačiau, kad jam buvo sunku, kaip jis jautė įtampą. Man performansas buvo stebėti ne gaidį, o žmogaus emocijas“, – kalbėjo R. Aurylaitė.

Savaime suprantama, menas ne visada turi būti gražus. Tačiau jeigu šiuo atveju gaidžio galabijimas vadinamas menu, tai menininkais nuo šiol turi teisę vadintis visi gyvulių skerdikai!

Ploną ribą tarp meno ir žiauraus elgesio su gyvūnais bandė apčiuopti ir pakalbinti valstybinių institucijų atstovai.

Plungės aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė sakė nelabai suprantanti meną, vardan kurio žudomi gyvūnai. Jos nuomone, ši vieša gaidžio egzekucija panašesnė į žiaurų elgesį su gyvūnais, už kurį paprastai žmonės yra baudžiami.

Plungės policijos komisariato viršininkas Saulius Vaičekauskas pastebėjo, kad Lietuvoje parodomasis gyvūnų žudymas nėra toleruotinas, tačiau pasaulyje yra šalių, kuriose dėl žiūrovų pramogos erzinami ir galabijami jaučiai, žudomi delfinai ir pan.

„Tokių ir panašių meno išraiškų aš nesuprantu. Kitas pavyzdys: po sceną vaikštantis nuogas aktorius paprastai vadinamas menininku, o mieste pasirodęs nuogas pilietis – viešosios tvarkos pažeidėju!“ – pažymėjo S. Vaičekauskas.

Audra ZDRAMIENĖ

pzinios.lt inf.