Kaimo gyventojus dusina iš savartyno sklindanti smarvė

Žmonės tiesiogine to žodžio prasme nušvilpė TRATC-o veiklos pristatyti atėjusią lektorę ir pareikalavo iškviesti direktorių Algirdą Vaitkų – tegu pasiaiškina, ką sumanęs, be tarpininkų. Direktorius nesirodė.

Toną pokalbiui davė Jėrubaičių, Užlieknio, Pakerų ir Kapsūdžių, kitų aplink regioninį sąvartyną esančių kaimų gyventojai. Juos dusina iš sąvartyno sklindanti sveikatai pavojinga sieros vandenilio smarvė, tuntais puola besiveisiantys graužikai, akis bado žemėmis neužversti šiukšlių kaupai, ne ten, kur reikia, nubėgantis filtratas ir pan. Gyventi prie sąvartyno darosi nesaugu. Išsikeltų, bet kompensacijos už namų ūkio likvidavimą niekas nesiūlo.

Žmonės taip pat piktinosi, kad gyvendami šalia šiukšlyno turi mokėti tokio pat dydžio rinkliavą, kaip Telšių rajono ar Rietavo savivaldybių gyventojai.

Nė vienas iš susirinkusiųjų nepalaikė ir Jėrubaičiuose, prie sąvartyno, planuojamos statyti biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo įmonės idėjos. Žmonės kalbėjo, kad tas projektas gražus tik popieriuje, kažkam norint pasiimti ES siūlomus milijonus, už kuriuos paskui turės sumokėti eiliniai tautiečiai. Mažėjant perkamajai galiai ir vartojimui, pagaliau – rūšiuojant atliekas, niekaip nesusikaups dideli pūdomų šiukšlių kiekiai. Nebus kur dėti iš išsiskiriančių dujų gaminamos energijos, nes aplinkui nėra jokių pramonės objektų. Negi šiukšles pūdys vien tam, kad paskui energiją išleistum į orą?

Nepasitenkinimą garsiai reiškiančių žmonių būriui ėmė vadovauti Janutė Stancelienė. Ji citavo Aplinkos ministerijos raštus dėl Lietuvoje veikiančių sąvartynų – esą šiuo metu šalyje dar veikia apie 300 sąvartynų, tačiau ministerija turi siekį jų skaičių sumažinti iki 12–15. J. Stancelienė retoriškai klausė, ar plungiškiai nori tokio monstro savo rajone. Kadangi gyvena netoli regioninio sąvartyno, moteris sakė pastebėjusi, kad atliekas čia jau gabena ne tik Plungės, Telšių ir Mažeikių komunalininkai – atlinguoja ir Skuodo šiukšliavežės!

„Ne mes atėjome į šiukšlyną gyventi, šiukšlynas atėjo pas mus! Ar Plungės valdžia, prisiimdama regioninį sąvartyną, pagalvojo apie mus?“ – piktinosi jėrubaitiškiai.

J. Stancelienė ir D. Mostienė dar įpylė žibalo į ugnį, papasakodamos, kokį kompromisą su gyventojais rado kitame Lietuvos gale veikiantis atliekų tvarkymo centras. Ten žmonės pasiekė, kad gyvenantiems tam tikru spinduliu nuo sąvartyno namų langai būtų pakeisti į plastikinius, taip pat išasfaltuoti ir apšviesti gyvenvietės keliukai, o visai greta sąvartyno gyvenantiems mokama tam tikro dydžio piniginė kompensacija už tai, kad tenka uostyti nemalonius kvapus.

Žmonių netenkino ir Plungėje pasirinktas rinkliavos už atliekų tvarkymą principas, kai moka ne teršėjas, o negyvas daiktas – turto vienetas (butas, sodyba ir pan.).

„Šiauliuose moka po 50 litų nuo žmogaus per metus. Tauragėje žmonės išsiperka talonėlius ir po vieną atiduoda vežėjams, kai pripildo pilną konteinerį, taigi – atsiskaito už faktą! O kodėl Plungėje TRATC-as dėl rinkliavos prievartauja žmones ir dar gąsdina antstoliais? Rokiškyje paslaugos gavėjas per mėnesį turi mokėti po 4,7 lito – ir nieko, komunalininkai išsilaiko! O pas mus?“ – piktinosi susirinkusieji.

Pasisakymuose ir diskusijose kylančius klausimus žmonės surašė ant lapo ir adresavo TRATC-o direktoriui A. Vaitkui – sakė nekantriai lauksiantys atsakymo. Taip pat susitarė, jog stebės ketvirtadienį numatytą Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdį, kuriame turėtų pasirodyti TRATC-o vadovas A. Vaitkus ir bandyti prastumti biologiškai skaidžių atliekų įmonės šalia Jėrubaičių sąvartyno statymo idėją.

Audra Zdramienė

pzinios.lt inf.