Būti išskirtinei padeda rankų darbo papuošalai

Koks buvo tavo laisvalaikis kaime?

Daugiausia laiko praleisdavau kaimo bibliotekoje. Ten yra susibūrusi jaunimo organizacija. Kaunatavoje nelabai būdavo, kur „prisitrinti“, tai mes, jaunimas, burdavomės bibliotekoje. Čia mums ir patalpas parūpino. Jaunimas visada atrasdavo įdomios kūrybinės veiklos. Nors šiuo metu studijuoju Vilniuje, tačiau grįžusi į Kaunatavą visada nueinu į biblioteką.

Į biblioteką tik dėl jaunimo susibūrimų eidavai ar ir knygų paskaityti?

Kaimo biblioteka naujų knygų labai mažai gauna, tad daugiau skaitydavau žurnalus. Ten eidavau dar ir dėl interneto. Namuose labai lėtas jis buvo.

Ką naujo atradai naršydama internete?

Pamačiau stiklo karoliukus ir iš karto jais susižavėjau. Pati labai mėgstu rankdarbius, kuriais užsiimu jau nuo vaikystės. O stiklo karoliukai man buvo atradimas, kuris labai sudomino.

Kas yra tie stiklo karoliukai?

Tai labai mažyčiai karoliukai, tačiau ne patys mažiausi. Patys mažiausi yra japoniški stikliniai mijuki. Jie labai panašūs vieni į kitus, tik skiriasi dydis. Apie stiklo karoliukus nieko nežinojau, o kai internete pamačiau rankdarbius iš jų – iš karto susidomėjau ir degiau noru pati kuo greičiau pabandyti ką nors panašaus padaryti. Internetas dar labai padėjo tuo, kad galėjau medžiagų užsisakyti, nes kaime juk nenusipirksi.

Ką įdomaus galima pasigaminti iš stiklo karoliukų?

Iš pradžių gaminau tik žvėrelius, įvairius gyvūnėlius. O šiuo metu mieliau gaminu papuošalus. Tai ir praktiškai labiau pasitarnauja. Taip pat mėgstu daryti suvenyrinius gyvūnėlius pagal metų horoskopo ženklus. Jei Triušio metai – gaminu įvairius triušiukus.

Kur dedi savo dirbinius? Kolekcionuoji ar dovanoji?

Dažniausiai dovanoju. Man pačiai labiau patinka gauti rankų darbo dovanėlę, o ne pirktinį niekutį. Per Kalėdas nereikia pirkti dovanų, galiu padovanoti savo kūrybos darbą. Draugėms gimtadienio proga kažką padarau. Mamą dažnai nudžiuginu papuošalais. Ji labai vertina mano užsiėmimą, palaiko, vis pastūmėja tolesniems darbams, neleidžia man sustoti vietoje. Pati taip pat mėgstu savo darbais pasipuošti, nes žinau, kad tai vienetiniai gaminiai ir niekas daugiau tokių neturės. O juk merginos visada nori būti išskirtinės.

Gal tavo darbų galima įsigyti mugėse ar švenčių metu?

Esu bandžiusi dalyvauti, bet nelabai pavyksta, nes mano darbai labai maži. Pačios medžiagos nekainuoja daug, savikaina maža, tačiau labai daug darbo įdedama. Parduoti savo darbus labai sunku, nes tu žinai, kiek laiko prie jo sėdėjai, o pirkėjai nori įsigyti vos už kelis litus.

Jei sunku parduoti, tai gal parodose dalyvauji?

Mano darbai buvo eksponuojami kaimo bibliotekoje. Taip pat Kaunatavos ir Telšių mokyklose. Tryškiuose esu surengusi savo asmeninę parodą.

Dauguma menininkų kuria savo verslą. Gal ir tu apie tai pagalvoji?

Labai norėčiau, tačiau kuo toliau, tuo atrodo sunkiau. Savo verslą įsivaizduoju kaip prekybą karoliukais, jau pagamintų dirbinių pardavimą ir konsultacijas pradedantiesiems. Planuoju ir savo svetainę kurti, kurioje būtų dirbinių nuotraukos, aprašai.

Ar reikia kaimo bibliotekose interneto?

Labai reikia. Kaimui tai būtinas dalykas. Pažįstu moterį, kuri domisi žolelėmis, o vienam vyrui labai patinka skaityti apie teismus – kiekvienas dabar gali lengvai gauti informacijos. Kaimo žmogui labai naudingas internetas bibliotekose. Kiek grįžusi nueinu, tai visuomet matau daugybę žmonių ir vaikų prie kompiuterių.

Daug kas mano, kad kaimo žmonės prasigėrę, o perkami nauji kompiuteriai ir įvestas internetas provincijos bibliotekose yra tik pinigų švaistymas.

Dažnai žmonės net nenutuokia, kas yra kaimas. O taip šnekėti gali tik nebuvvusieji jame. Ateina tikrai daug žmonių. Negalima kaimo žmonių uždaryti tarsi į dėžutes, atriboti nuo pasaulio. Juk ir kaimo žmogui reikia žinoti, kas vyksta Lietuvoje ir už jos ribų. Visi turime gauti vienodas sąlygas, galimybę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.

Atsiradus bibliotekoje internetui, kaimas tarsi atgijo, žmonės išsiruošia ir dažniau vaikšto į ją. Bibliotekoje iš viso yra 5 kompiuteriai. Neretai būna eilės norinčiųjų panaršyti internete.

Jei rytoj dingtų internetas, ko labiausiai pasigestum?

Man atrodo, kad išgyvenčiau daugiausia savaitę. Labiausiai trūktų socialinių tinklalapių ir žinių portalų. Ne visada yra laiko per televizorių žiūrėti žinias, tad internetas – vartai į pasaulį, į tai, kas įvyko ir kas bus. Studijoms internetas tiesiog būtinas. Vasarą dar išgyvenčiau, bet jei ir telefonas dingtų – būtų labai blogai.