Ar mūsų menininkai gali papuošti miestą?

Skaitytojo pastebėjimas tikrai vertas dėmesio. Ne vien dėl to, kad Plungė turi garsių menininkų, kurių darbai nuostabūs ir vertingi. Reikia pripažinti, kad miestas atrodo niūrokai. Štai tie, kurie yra buvę Ventspilyje (Latvija), džiaugėsi nuostabiais gėlynais, primenančiais žuvis, boružėles ar kokias kitas figūras. Savito grožio suteikia ir šio miesto simboliu tapusios karvės - jų skulptūrų galima rasti daug kur. Miestą puošia ne tik jos, bet ir žaidimo aikštelės su įvairiomis skulptūrėlėmis: avimis, vėžliais, krabais ir t. t.

Tačiau neverta žiūrėti tiek toli, užtenka ir į kaimynų pusę - Telšius - žvilgterėti. Pastarieji net keletą meškos simbolių įamžino. Ir akį traukia, ir įsiamžinti norisi nusifotografuojant.

„Ar mūsų menininkai negalėtų surengti meno stovyklos ir ko nors miestui sukurti? Jei kokie dešimt menininkų sukurtų po vieną kūrinį ir juos pastatytų įvairiose Plungės vietose, tai ir miestą papuoštų, ir turistams būtų ką pamatyti..." - postringavo skaitytojas.

Nebūtina ko nors kopijuoti, bet gal išties būtų malonu ir gražu, jei, tarkim, prie niūraus savivaldybės pastato atsirastų boružių formos gėlynų? O jei jos dar būtų panaudojamos kaip žibintai...

Žinoma, skeptikai tuoj viską susies su pinigais. Tačiau gal tokią idėją palaikytų ir verslininkai, ir patys menininkai, kultūros darbuotojai?

Ką apie tai mano jie patys?

Zafira Leilionienė, tautodailininkė, Plungės kultūros centro vyr. specialistė tautodailei:

- Mano nuomone, tai (rūpintis miesto puošimu - red. past.) turi daryti profesionalai. Mūsų miestas, jeigu norime, kad jis būtų spalvingas ir gražus, turi turėti vyr. dailininką arba vyr. dizainerį, kuris nuosekliai ir stilingai formuotų jo meninį vaizdą. Ir pradėti reikėtų nuo Plungės įvaizdžio kūrimo. Kol kas, manau, jokio įvaizdžio nėra. Jis turi būti originalus, išskirtinis, žemaitiškas. Čia reikėtų pasitelkti kraštotyrą, istoriją, tradicijas ir t. t. Tada galėtų specialisto parengtuose projektuose dalyvauti ir kiti rajono menininkai, tautodailininkai. O jų tikrai turime. Ir labai gerų. Ir jų darbai nuostabūs. Štai dar kartą prisiminkime J. Bunkos fondo padovanotą miestui skulptūrą, kurios autorius menininkas Antanas Vaškys žinomas visoje šalyje. O Dieve, Dieve, kiek svarstymų, kiek neapykantos, kiek pavydo buvo, kad graži skulptūra papuoštų miestą. Štai ir pasirodė, kad nelabai reikia mums to grožio... Bet yra viltis, kad ne visiems.

Romas Matulis, Plungės kultūros centro direktorius:

- Žinoma, labai pritariu minčiai, kad mūsų mieste atsirastų daugiau įvairių puošybos elementų. Man smagu, kai gali vaikščioti po miestą ir apžiūrinėti įvairius kūrinius, gėlynų kompozicijas ar kitokius smagius darbelius. Tačiau, matyt, miestas turėtų turėti (gal ir turi) galutinę viziją, kaip atrodys jo viešosios erdvės. Tai turėtų būti bendras meninis sprendimas, į kurį galėtų menininkai su savo iniciatyvomis po truputį ir lygiuotis.

Ramūnas Janauskas, Plungės rajono savivaldybės vyr. architektas:

- Tenka pripažinti, kad miestas galėtų atrodyti gražiau. Keli akcentai problemos neišspręs, reikalingas kompleksinis požiūris: tvarkyti pastatus, želdinius, įrengti apšvietimą, įkomponuoti mažosios architektūros elementus. Geriausias rezultatas, jeigu būtų skelbiami idėjų konkursai konkrečiam skverui ar prieigai sutvarkyti. Sakyti, kad Plungėje niekas nevyksta, būtų neteisinga. Pamažu miestas gražėja. Tvarkoma miesto aikštė, jos prieigos. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama pastatams, jų aplinkai sutvarkyti, mažiau dėmesio - mažosios architektūros elementams. Pasiūlymai, pamąstymai, pastebėjimai iš šalies visada laukiami, deja, iniciatyvos kartais yra su tam tikra neigiama potekste. Siūlymas surengti meno stovyklas yra sveikintinas ir laukiamas. Išreikštoms pastaboms, pamąstymams reikia platesnės įvairių sričių specialistų diskusijos.

Modernaus meno atstovai T. Danilevičius (kairėje) ir J. Laivys: „Reaguoti į nekvalifikuoto požiūrio postringavimus nėra prasmingas užsiėmimas.“

Tomas Danilevičius ir Juozas Laivys, menininkai:

- Reaguoti į nekvalifikuoto požiūrio postringavimus nėra prasmingas užsiėmimas. O dėl lapės ir stulpo, tai komentaras labai lakoniškas. Džiugu, kad jūs to vis dar negalite pamiršti, priešpastatymas to kaip blogo pavyzdžio nėra jau taip blogai, nes būtent čia atsiranda atitinkamos meninės galimybės laukas, todėl nuoširdžiai tikime, kad Plungė ateityje bus pilna turistų.

Liudmila Palšienė, architektė:

- Menininkai visuomet gali prisidėti, tačiau imantis miesto aplinkos tvarkymo turi būti visumos koncepcija. Iš tiesų tai labai sudėtingas klausimas. Anksčiau būdavo projektavimo institutai, kurie užsiimdavo panašių problemų sprendimais, dabar yra kažkoks chaosas. Jei norime, kad Plungė pagyvėtų, turėtų būti suburta aplinkos projektavimo grupė, kuri užsiimtų miesto spalvinių, architektūrinių sprendinių ieškojimu ir pan. Įvairiomis skulptūromis miestą taip pat galima būtų papuošti: gražiai atrodo skulptūra prie „buitinio", Lurdas. Tačiau manau, kad, norint pagyvinti miestą panašiais darbais, reikia išskirti tam tikrą teritoriją, skverelį, ne pavieniui statyti. Pavyzdžiui, gal miesto parke būtų galima sukurti kokį skulptūrų parką ar prie meno mokyklos, kur nemaža teritorija. Čia menininkai ir galėtų prisidėti savo darbais, idėjomis, juk ir anksčiau būdavo organizuojami liaudies meistrų, dailininkų plenerai, kurių darbai būdavo dovanojami miestui. Miesto gražinimo klausimui reikia didesnių diskusijų, pasiruošimas tam turi būti, būtinas konkretus planas.

Antanas Vaškys, tautodailininkas, medžio drožėjas:

- Plungėje, Plungės rajone menininkų yra, potencialo užtenka, bet yra kitos problemos, ne finansinės. Be visų kitų niuansų, manau, kad problema ta, jog Plungės valdžia bijo ką nors daryti, kad paskui kas nesukritikuotų, kas ko nepasakytų. Nenoriu nieko daug komentuoti, pakanka prisiminti kilusius ginčus dėl tos skulptūros (J. Bunkos fondo dovanotos miestui skulptūros, stovinčios Telšių gatvėje, kurios autorius yra A. Vaškys - red. past.). Menas visada yra kažkokia rizika, niekada jis nebus palaikomas visų.

O dėl miesto puošimo, nesuprantu, kodėl Plungės parkas yra laikomas šventa karve. Kaip suprantu, čia ketinama viską atkurti, kaip buvo XIX amžiuje. Kodėl negalima būtų paimti pavyzdžio iš kitų miestų, šalių? Buvau Prancūzijoje, viename istoriniame parke. Čia šalia klasicizmo stiliaus puikiai dera moderniojo stiliaus skulptūros. Tai kaip tik suteikia parkui gyvybingumo. Kodėl ir Plungės parke nebūtų galima paieškoti panašių galimybių? Nereikia ir toli žiūrėti. Štai kad ir Šilalė, kur organizuojami simpoziumai skulptoriams, nebūtinai iš medžio drožiantiems, ir iš akmens. Jų darbai paliekami miestui. Mes juk turime daug gabių menininkų, kurie galbūt neturi galimybių realizuoti savo idėjų, o juk galėtų prisidėti prie miesto aplinkos gražinimo, nereikia čia didelių lėšų. Bet į tas idėjas dažnai pasižiūrima skeptiškai. Prisiminkime Ledo skulptūrų parko atsiradimą prie Platelių ežero. Iš pradžių labai skeptiškai apie tai buvo atsiliepiama valdžios sluoksniuose. O juk parkas sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Pats turiu dvi idėjas sukurti skulptūras, kurios galėtų būti pastatytos Plungėje. Jos nieko neįpareigojančios, tiesiog parodytų pagarbą, primintų Plungės meninę ir istorinę pusę. Esu siūlęs sukurti skulptūrą-paminklą fotografui Pranui Geniui - XIX amžiaus viduryje kiekvienas miestelis turėjo savo fotografą. Netgi vietą skulptūrai pastatyti esu numatęs: skverelis prie Babrungo upės ties S. Nėries gatve. Kitos savo idėjos nenoriu pasakoti, esu ją išsakęs anksčiau, bet...

pzinios.lt inf.