A.Vaitkus siūlė lažintis, kad sąvartyno kvapai dings

Preliminari projekto vertė – 33 milijonai litų. Ant gyventojų pečių rinkliavos pavidalu bus išdalyta apmokėti 3 milijonus. Už šį projektą rankas pakėlė 14 Plungės rajono savivaldybės tarybos narių, ir to pakako, kad galimybių studija įgautų pagreitį.

TRATC-o direktorius A. Vaitkus prisipažino, kad iš trijų variantų, kaip būtų galima apdoroti biologiškai skaidžias atliekas, pasirinko brangiausią. Tokį pasirinkimą lėmė mažiausias būsimos įmonės poveikis aplinkai. Esą iš 95 galimų balų šis variantas vertinant surinko 92 balus. A. Vaitkus siūlė lažintis, kad pastačius įmonę nemalonūs sąvartyno kvapai dings.

Pristatant projektą tarybai kartu su TRATC-o vadovu dalyvavo ir galimybių studijos rengėjai, Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento vyr. specialistė Inga Šalkauskienė.

A. Vaitkus minėjo, kad po pirmojo galimybių studijos skaitymo Aplinkos projektų valdymo agentūra išsakė 38 pastabas. Į jas visas rengėjai atsižvelgė, todėl dabar esą projektas vertinamas teigiamai, jau galima jį atiduoti Aplinkos ministerijai ir laukti, kol ši pakvies TRATC-ą pasirašyti finansinės sutarties.

Viena smulkmena – projektui iki gruodžio 15 dienos turi pritarti visos TRATC-o dalininkės – keturių savivaldybių tarybos. Jei projektas nebus įgyvendinamas, Europos Sąjunga Lietuvai gali pradėti taikyti ekonomines sankcijas.

„Negąsdinu, bet primenu, – pareiškė A. Vaitkus. – Kad nesakytumėte, jog to nežinojote.“

Šią mintį palaikė ir Šiaulių departamento atstovė. Esą projektui reikia pritarti nedelsiant, kad būtų galima pasinaudoti ES siūloma parama. Jei sprendimas vėluos, TRATC-as paramos nebegaus, o užduotį dėl biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo vis tiek reikės įgyvendinti, tik jau iš savo kišenės.

Tarybos narių ir projekto rengėjų diskusiją atidžiai stebėjo nemažas būrys aplink Jėrubaičių sąvartyną gyvenančių žmonių, kurie baiminosi, kad, pastačius planuojamą įmonę, jų gyvenimo sąlygos dar labiau pablogės, jei atliekos bus „importuojamos“ ir iš kitų Lietuvos regionų.

„Tie patys vyrai, kurie pateikė šią galimybių studiją, sakė prieš keletą metų projektavę ir TRATC-ą. Ar mes galime jais pasitikėti dėl tos gamyklos, jei sąvartynas neveikia taip, kaip turėtų veikti, jei viršijamos leistinos teršimo normos? – gyventojų vardu klausė Janutė Stancelienė. – Jei manote, kad mums gera prie sąvartyno, tai susikeiskime gyvenamosiomis vietomis!“

„Aš jūsų šį vakarą lauksiu!“ – rimtu veidu į J. Stancelienės prašymą atsiliepė tarybos narys V. Nekrašas...

Atėjus pasisakymų metui, istoriją, kaip sunkiai Plungėje kelius prasiskynė „Lukoil“ degalinės statyba, priminė Idalija Alminienė. Jos nuomone, ir šis atvejis analogiškas, kai gyventojus grėsmėmis klaidina politiškai angažuoti žmonės.

Tarybos narys Audrius Klišonis ragino priimti ne politinį, o ekonominį sprendimą, atsižvelgiant į projekto mastelį, nes 33 milijonai sudaro trečiąją Plungės rajono savivaldybės biudžeto dalį. Savivaldybė prie projekto turės prisidėti, o tai sumažins jos skolinimosi limitą kitoms reikmėms. A. Klišonis pastebėjo, kad sprendimas dėl biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo įmonės turi būti analogiškas Telšių, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių tarybų sprendimams, tačiau jos kol kas jokio sprendimo nepriėmė.

„Esate akcinė bendrovė – imkite paskolą iš banko ir patys būkite atsakingi už tokius sprendimus“, – siūlė TRATC-ui A. Klišonis.

Tarybos narys Leonardas Želvys taikliai pastebėjo, kad planuojama įmonė dirbs nuostolingai, nes atliekų turėtojams ją pastačius teks papildomai mokėti.

Vis dėlto valdančiosios daugumos balsų pakako, kad TRATC-o projektui būtų pritarta. Šiuo požiūriu Plungė – pirmoji kregždė apskrityje.

Audra Zdramienė

pzinios.lt inf.