Stoties rekonstrukcija prasideda nuo tualeto

Būsimo stoties vaizdo pamatyti nepasisekė

Apie rekonstruojamą stotį ir su tuo susijusias problemas pakalbintas Autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius sakė:

– Rekonstrukcijos užsakovas yra rajono savivaldybė, jai mes ir stoties pastatą turėjome perduoti. O mes esame tik aktyvūs stebėtojai ir prižiūrėtojai. Tualetas gal ne pačioje geriausioje, bet jis iš aplinkos labai neišsiskirs, bus sujungtas į bendrą kompleksą.

Aiškindamasi, kodėl buvo pritarta būtent tokiam projektui, nes būta ir kitokių, bet apie juos niekas nepanoro kalbėti, girdėjau visokių nuomonių, net ir tokių, kurių vėliau buvo atsisakyta. Nuskambėjo ir absurdiškas priekaištas, kad esą triukšmas sukėlė praėjusių metų lapkritį „Tauragės kurjeryje“ paskelbta autobusų stoties projekto vizualizacija, nes ji neteisinga, ne taip atrodysianti autobusų stotis, nes, be kitų netikslumų, joje nematyti tualeto, kuris turi būti stoties priekyje. Priekaištus teko atremti pasakius, kad ne redakcija sukūrė projekto vizualizaciją, jos nei pavogė, nei pagadino, kokią iš savivaldybės gavo, tokią ir išspausdino.

Pasiūlius bent dabar laikraštyje paskelbti paskutinę, tikrąją autobusų stoties projekto vizualizaciją, kad skaitytojai ją galėtų pamatyti ir susidaryti nuomonę, sužinojau, kad savivaldybėje jos nėra – projekto neturi nei projekto koordinatorė Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė, nei techninis projekto vadovas, savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Romas Nevardauskas, nei autobusų stoties rekonstrukcijos projekto autorė Jolanta Kitra, UAB „Hidrostatybos projektai“ direktorė.

Su savivaldybės darbuotojų pagalba tikėjausi iš projektuotojos ją gauti, bet kalbantis tiesiogiai J.Kitra pasakė, kad autobusų stoties rekonstrukcijos projekto vizualizacija nepadaryta, ją būtų galima padaryti, bet tam reikėtų nemažai laiko ir sąnaudų. Jei buvo daromos kitų variantų vizualizacijos, gal reikėjo ir galutinio projekto, nes juk stoties rekonstrukcija kainuos labai brangiai – per 3 milijonus litų, nedideliam miestui, Tauragei, tai labai svarbus statinys, tuo labiau, kad jis – pagrindinėje miesto gatvėje, vos ne pačiame jo centre, o ne kur nors užkampyje. Vieta įpareigoja ką nors rekonstruojant elgtis ypač atsargiai, atsižvelgti į miestelėnų lūkesčius, nesudarkyti aplinkos. Kas kita, jei autobusų stotis būtų perkelta, kaip buvo ketinta, į Bernotiškės gatvę, bet ten juk niekas nestatytų viešojo tualeto.

Nurodė skirtingas priežastis

Kaip atrodys rekonstruota stotis, pamatyti nepavyko, ir tuo vaizdu pradžiuginti ar nuliūdinti laikraščio skaitytojų, kad jie patys susidarytų savo nuomonę. Beliko aiškintis, kodėl būtent nuo tualeto prasidės rekonstruota autobusų stotis –  tai bus pirmas objektas, kuris pasitiks ateinančius nuo miesto centro pusės, pro jį reikės eiti į stotį.

Pakalbinta autobusų stoties rekonstrukcijos projekto koordinatorė Genovaitė Pukelytė teigė, kad esą projektą įgyvendinant už Europos Sąjungos (ES) lėšas viešąjį tualetą privaloma statyti kaip atskirą pastatą, jis negalįs būti kito pastato viduje ar priblokuotas prie jo. O statant atskirai autobusų stoties teritorijoje kitur nebuvę laisvos vietos. Atrodytų belieka susitaikyti: jei ES reikalauja ir nėra kitų galimybių... Bet vėliau paaiškėjo, kad nėra tokio reikalavimo. ES naujų statybų, išskyrus viešuosius tualetus, nefinansuoja, skiria tik rekonstrukcijoms. Todėl aišku, kad  tualetas būtent toje vietoje atsirado projektuotojos ir valdininkų valia. Galėjo jis būti ir pastato viduje, bet esą darbuotojams būtų nepatogu. Galėjo būti ir priblokuotas, kaip buvo senoje stotyje, tačiau šiek tiek išplėtus stoties pastatą, nebeužtekę vietos. Ketinta jį prilipinti iš šono, bet trūkę vietos autobusams apsisukti.

Ar tos priežastys išties neleido priimti kitokio sprendimo, gali spręsti tik specialistai, bet tauragiškiai visuomet spjaudysis, kad pagražėjusi po rekonstrukcijos autobusų stotis prasideda nuo tualeto.

– Dabar tualeto pastatas matyti, todėl žmonės ir nerimauja, o baigus rekonstrukciją, jis iš viršaus ir iš šono bus paslėptas po stogine. Mes daug diskutavome, bet nebuvo kitos išeities, – tikino minėto projekto koordinatorė, Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja G.Pukelytė.

Statybos skyriaus vedėjas R.Nevardauskas nesutiko, kad priešais autobusų stotį pastatytas tualetas labai gadins vaizdą. O į klausimą, kokia jo asmeninė nuomonė, atsakė:

– Asmeninę nuomonę turiu, bet nieko nekomentuosiu. Pasakysiu tik tiek, jog parengtam projektui pritarė savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, o aš vykdau direktoriaus įsakymą.

Rajono vyr. architektė Šarūnė Beitaitė taip pat nemato nieko blogo dėl viešojo tualeto statybos būtent toje vietoje – priešais autobusų stotį.

Visi įtikinėjo, koks jis būsiąs modernus, šiuolaikiškas, švarus ir tvarkingas. Galbūt, bet Tauragėje tokių teigiamų pavyzdžių neturime. Priešingai, viešasis tualetas buvo privatizuotas, teberiogso ir apgriautas.

Visų interesų nesuderino

Projekto autorė Jolanta Kitra, UAB „Hidrostatybos projektai“ tikino, kad kitos išeities nebuvo, kaip tik toje vietoje projektuoti viešąjį miesto tualetą, jog jis akių nebadys – įsijungs į bendrą stoties kompleksą, viskas būsią apjungta perono stogu, kuris dengs tualetą iš viršaus ir šono.

Tai turbūt todėl tualeto pastatas, kuriame dar bus motinos ir vaiko kambarys, ištemptas iki maždaug penkių metrų aukščio, kad siektų stoginę.

– Tik pagal ženklus bus galima atspėti, kad čia tualetas, jam čia idealiausia vieta, – tikino projekto autorė. Už pastato tualetui nebuvę vietos, o prie stoties šono įrengus jis trukdytų transporto judėjimo schemai – neliktų vietos autobusų apsisukimų aikštelei.

Ji teigė, kad pavyko suderinti visų interesus, nors prioritetas buvo teikiamas transportui. Sunku buvę viską išdėstyti nedideliame sklype.

Tačiau visų interesų suderinti nepavyko. Su tokiu projektu nesutinkanti „Vėjelio“ savininkė A.Ašmonienė kalbėjo:

– Nors mano sklypas ribojasi su autobusų stoties sklypu, nors viena mūsų siena buvo bendra, griauna, stato nieko man nepranešę, negavę sutikimo. Teismuose per autobusų stoties teritoriją esu išsikovojusi servitutą pravažiavimui, o dabar jis atsidurs po stogine. Stoginė užstos mano pastatą. „Vėjelis“ – mano vienintelis verslas. Dėl statybų buvau priversta jį nutraukti. Užeigoje dirbau 15 metų. Daugiau kaip prieš dešimt metų pastatą privatizavau. O dabar mano pastatas ėmė valdininkams trukdyti, nuspręsta jį palikti už tvoros, bus apsunkintas privažiavimas.

„Vėjelis“ – kaip rakštis

„Vėjelis“ daug kam – kaip rakštis. Savivaldybėje teko girdėti nuomonių, kad esą šio pastato privatizavimas buvęs klaida. Kodėl vienų iš kooperatyvo „Žemaitijos žiedas“ pirktas turtas, pavyzdžiui, UAB „Rimtija“ įsigyta universalinė parduotuvė, yra šventas, o iš to paties kooperatyvo N.Ašmonienės įsigytas „Vėjelis“ – lyg šašas?

Girdėjau kalbas, kad esą savininkė ketina jį parduoti, esą vienas tauragiškis savivaldybėje domėjosi galimybėmis čia statyti viešbutėlį ir parduotuvę. Atrodo, kad naujojo savininko labai laukiama. Gal su juo būtų lengviau susitarti, kad būtų pakeistas servitutas – prie „Vėjelio“ būtų galima privažiuoti per gretimo daugiabučio kiemą, nereikėtų važinėti per keleivių įlaipinimo aikštelę. O N.Ašmonienė tokiam pakeitimui nepritaria.

Paklausus jos, ar vyksta derybos dėl pastato pardavimo, moteris nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

– Mano turtas, jei man pasiūlytų geras sąlygas ir jei norėčiau, galėčiau parduoti, – sakė ji. – Jeigu nori, gali ir savivaldybė pirkti, tada nebūtų jokių problemų, – karčiai pridūrė.

Jei savivaldybė neatsižvelgs į jos pretenzijas dėl projekto derinimo, tvoros ir stogine uždengto įvažiavimo, moteris pasiryžusi kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad per tris milijonus kainuojančio projekto įgyvendinimas būtų sustabdytas.

– Nesinori, kad Tauragei būtų blogiau, bet ko nors turiu imtis, – sakė N.Ašmonienė.