Miškininkai baiminasi vagysčių pagausėjimo

Miškininkų ir policijos pareigūnų reidas

„Žiūrime, ar iš automobilių bagažinių nekyšo eglutės“, – juokavo  Jurbarko miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Kęstutis Kaučikas. Gruodžio 23 dieną jis kartu su Jurbarko rajono PK pareigūnu stebėjo į Jurbarką nuo Smalininkų pusės atvažiuojančias mašinas. Pareigūnus domino ne bet kokios, o medieną ar kalėdines eglutes gabenančios automobilio transporto priemonės. Tokias pastebėję pareigūnai sustabdydavo bei tikrindavo, ar tvarkingi gabenamos medienos dokumentai. Toks reidas buvo viena iš visoje Lietuvoje vykusios akcijos „Miškas 2010“ priemonių, kuri neseniai baigėsi. Jos tikslas – užkirsti kelią neteisėtam miškų kirtimui ir teršimui. Regionų aplinkos apsaugos departamentų, miškų urėdijų ir rajonų policijos komisariatų pareigūnai rengia reidus keliuose, tikrina medienos gabenimo dokumentus, apskaitą lentpjūvėse, taip pat  miško sklypus, kuriuose vykdomi kirtimai. Jurbarko rajone akcijos metu įvykdyti 5 tiksliniai patikrinimai. Nebuvo užfiksuota su miško vagystėmis susijusių nusikaltimų bei ir kitų teisės pažeidimų.

Per kelias savaites visoje Lietuvoje patikrinta beveik 1 tūkst. privačių miško sklypų, nustatyti 5 neteisėti miško kirtimo atvejai, kurių metu neteisėtai iškirsta 105 kub. m medienos. Pažeidėjams pareikšti 3 ieškiniai dėl 2 tūkst. 502 litų žalos atlyginimo už neteisėtus miško kirtimus. Už apvalios medienos gabenimo ir medienos apskaitos lentpjūvėse tvarkos pažeidimus, neteisėtų kalėdinių eglučių kirtimą 55 asmenys nubausti 8 tūkst. 445 litų administracinėmis baudomis.

Akcijos organizatoriai – Valstybinė miškų tarnyba, Generalinė miškų urėdija ir Policijos departamentas.  Tokia akcija vyko šeštus metus ir anksčiau nei įprastai – tikintis prieš šventes apsaugoti eglutes nuo kirvio. Pirmus trejus akcijos  metus tokie reidai buvo vykdomi vasario-kovo  mėnesiais, kada masiškai kertami miškai. 2010 metais akcija vyko nuo gruodžio 16 iki 30 dienos.

Miškininkai: medienos vagysčių padaugės

Tokius reidus gali tekti organizuoti dažniau. Medienos vagysčių gali padaugėti. Apie tai signalizuoja atgyjanti medienos rinka. O tai įrodo maždaug prieš mėnesį įvykusi vagystė. Iki tol paskutinė didelė medienos vagystė Jurbarko krašte buvo užfiksuota prieš krizę, prieš dvejus metus. Anot Jurbarko miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus K. Kaučiko, tada dar nebuvo sniego. Iš Kalvelių girininkijos tarpinio sandėlio pavogta rąstų. Spėjama, kad jų atvažiuota ne viena mašina.  Kol kas masinio vogimo nebuvo, bet gali būti. Atsirado paklausa. Pakilo medienos kainos. Iki tol vagysčių mažėjo, nes nebuvo paklausos. Spėju, kad kol kas vagystės aprimo dėl sniego, nėra kaip privažiuoti“, – kalbėjo K. Kaučikas.

Anot jo, palikti tarpiniuose sandėliuose rąstus ekonomiškiau, nes nereikia toli vežti. Tokie sandėliai yra arti kirtaviečių. „Kuo tarpiniai sandėliai arčiau nukirstos biržės, tuo ekonomiškiau. Bet dėl vagysčių, nors ir neekonomiška, stengiamės rąstus palikti arčiau pastatų, kad  būtų  kam saugoti“,  –  sakė  miško apsaugos inžinierius. Paprastai rąstai iš tarpinių sandėlių keliauja pirkėjams.

Miško darbininkai reidui pasiruošę

Tokių reidų ir akcijų esmė – ne bausti ar ieškoti pažeidėjų, o prevencija. „Svarbu, kad žmonės matytų, kad  kažkas vyksta, kad miškininkai važinėja po teritoriją, kad miškai nepalikti likimo valiai“, – kalbėjo  Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vyriausiasis specialistas Gintautas Mauza. Jis šios akcijos metu buvo atsakingas už  pasirinktų Jurbarko rajono kirtaviečių, lentpjūvių patikrą. Per gruodžio 23 d. pusdienį jis aplankė dvi kirtavietes privačiuose miškuose – Pašvenčio girininkijoje bei miške prie Žindaičių bei Pavidaujo kaime įsikūrusią lentpjūvę. Paprastai per dieną specialistas patikrina po 5-6 kirtavietes.

Abiem kartais kirtavietėse dirbo vietinės bendrovės „Savas medis“ darbininkai. Pašvenčio girininkijos miške šios bendrovės 10 vyrų brigada pjovė mišką, o prie Žindaičių – darbininkas  rąstus medvežiu gabeno iš  biržės į netoli esantį tarpinį sandėlį. 

G. Mauza abiem atvejais patikrino, ar darbininkai turi leidimą kirsti mišką, koks kertamas plotas. Kirtavietėje apie Žindaičius dar tikrino, ar tvarkingai į tarpinį sandėlį gabenami medžiai. Abiejose kirtavietėse leidimai buvo išduoti metams iki gruodžio 31 dienos.

Tikrinant dokumentus neiškilo jokių keblumų. Darbininkai, pamatę specialistą, neprašomi jam tiesė reikalingą leidimą. Leidimai kirsti mišką išduodami metams be jokių nurodymų, kada kirsti. Leidimo datą galima prasitęsti.  Besikreipiančiųjų dėl leidimo kirsti mišką sumažėjo. Anot G. Mauzos, jei prieš gerus penketą metų per dieną išduodavo apie 30 leidimų, 2010 metais – tik 2-3.

Specialistai kirtavietėse visada patikrina, ar leidimo rašte nurodyta, kiek turi būti palikta medžių bioįvairovei. Tokie medžiai paprastai paženklinti dažais.  Patvirtintas susitarimas, kad hektare plyno kirtimo kirtaviečių turi būti palikta 10 medžių bioįvairovei. „Jei šiuos medžius nukirstų, būtų pažeidimas. Paliekama gamtai spręsti, kas su tais medžiais turi įvykti“, –  sakė G. Mauza.

Abiejose tikrintose kirtavietėse G. Mauza pažeidimų nerado. „Tai, ką matėme, retas gražus pavyzdys. Mišką kerta vietiniai gyventojai. Dažniausiai Jurbarko rajono miškus kerta atvažiuojantys iš Kauno, Klaipėdos. Jie nukerta ir išvažiuoja. Ir daugiau neatvažiuoja. Kyla bėdų su miško atkūrimu“, – tikino G.Mauza.

Specialistams akcijos metu patikrinti Jurbarko rajono lentpjūves nėra keblu. Anot G. Mauzos, šiame krašte veikiančių lentpjūvių teliko keletas. Prieš 20 metų jų buvo apie 20.

Kebliausia išaiškinti miško vagysčių organizatorius

Anot G. Mauzos, Jurbarko krašte didelių pažeidimų šių reidų metu nėra buvę. Sugauti neteisėtai pjaunančius galima, bet tai nutinka retai. O ir sučiupus tokį vagį sunku įrodyti jo kaltę. „Jei pagauni vietoj, miške, sako, kad ką tik užkūriau pjūklą ir pjaunu pirmą medį. Įrodyk, kad daugiau pjovė“, – sakė jis.

Senokai įvyko ir didelės miško vagystės. Paskutinį kartą didelis miško plotas Jurbarko rajone nelegaliai iškirstas prieš 4-5 metus. Kalnėnuose iškirsta apie 1 ha privataus miško. Anot G. Mauzos, tąkart buvo iškelta baudžiamoji byla ir nutraukta. Mediena konfiskuota valstybės naudai. Realizuota per mokesčių inspekciją. Vagystės organizatoriai iki šiol nenubausti. Jų bausmė – atimta mediena. Paprastai už tokių nusikaltimų slypi organizatorius, veikiantis kitų asmenų, statytinių, vardu. Būna, kad neleistinus kirtimus organizuoja pats miško savininkas, negaudamas oficialaus leidimo kirsti mišką. „Jie veikdavo kitų asmenų vardu. Pasinaudoja asmenimis,  kurie neturi jokio turto. Kai juos pagaudavo, paaiškėdavo, kad iš to asmens nėra ką išieškoti – jis nieko neturi“, – pasakojo G. Mauza. Vis dėlto savininkams taip elgtis nėra prasmės. Kirsti savo mišką jiems nėra apribojimų. Be to, už neteisėtą miško kirtimą skiriama ne tik administracinė bauda, bet reikia ir atlyginti žalą aplinkai. Be to, konfiskuojama mediena. Baudos priklauso nuo kirtimo apimties – nuo 200 iki 4 tūkst. Lt ir daugiau.

Nėra tiek daug kirtaviečių, kiek gali atrodyti. „Visoje Lietuvoje miškų savininkų daug, bet tik apie 5 proc. savininkų mišku rimtai naudojasi – medieną perka, parduoda. Didesnė dalis savininkų mišką naudoja sau – statyboms ar malkoms“, – sakė jis.

Lietuvoje yra 250 tūkst. miškų savininkų. Vienas iš 12-os Lietuvos gyventojų turi miško. Jurbarko rajone  miško sklypų yra per 5 tūkst. Vidutinė miško valda yra apie 3 hektarus.

Leidimai kirsti medžius

Jurbarko rajono agentūros specialistai vieninteliai išduoda leidimus kirsti miškus. Tokia tvarka yra septinti metai. Bet taip buvo ne visada.  Anksčiau privačių miškų kontrolė buvo kitose rankose. Atsiradus privatiems miškai, juos kontroliuoti patikėta miškų urėdijoms. Leidimus kirsti miškus išrašydavo urėdijos ir girininkijos atstovai. Ilgainiui prie miškų urėdijų susikūrė privačių miškų tarnybos, kurių miškininkai rūpinosi privačiais miškais, rinko informaciją, rengė projektus ir t.t. Galų gale apsispręsta atskirti privačių ir valstybinių miškų kontrolę. Tam įkurti teritoriniai miškų kontrolės padaliniai. Jurbarkas priklausė Kauno miškų teritorinio kontrolės padaliniui. Tokia tvarka buvo keletą metų. Padalinių specialistai buvo pavaldūs aplinkos apsaugos inspekcijai.

 Prieš septynetą metų teritorinius padalinius priskyrė regiono aplinkos apsaugos departamentui. Jurbarko rajono agentūra priklauso Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Lina Juškaitienė

musulaikas.com inf.