Kivirčas dėl išvietės peraugo į kuriozą

– Tai dabar man pasakykit, kokių dar netikėtumų aš ir mano globotinė galime tikėtis? Negana to, kad gyvename be patogumų (vandenį ir nuotekas vyras nešioja į antrą aukštą ir atgal kibirais – aut. past.) kaimynai iš bendro šulinio įsivedė vandenį ir „apšiltino“ vamzdžius taip, kad šulinyje vien tik šiukšlės: stiklo vata ir polistirolis plaukioja. Ėjau pas aplinkosaugininkus, paaiškino, kad tai nėra teršalai, nors patys tokį vandenį gerti atsisakė. Ką mums daryti? Kur eiti, kur teisybės ieškoti? Kodėl niekas nei mato, nei girdi senų, kur kas seniau čia gyvenančių žmonių dejonių, o mato tik jaunųjų skundus? – pažėrė retorinių klausimų senolis.

Šilalės gatvėje, už prekybos centro „Norfa“ stovinčiame dviem šeimininkams priklausančiame mediniame name ne pirmus metus tęsiasi gyventojų kovos. Pirmojo aukšto gyventojai siekia įrodyti esą pagrindiniai sodybos šeimininkai, o antrojo aukšto savininkė ir jos turto paveldėtojas nė neketina nusileisti. Pernai, gegužės mėnesį, šeimų konfliktas peraugo į kuriozą. Nuo tada pirmojo aukšto gyventojai naudojasi visu tualetu, o antrojo – tik puse statinio. Mat statybos inspektoriai pareikalavo dalį išvietės... nupjauti.

Vienetinis atvejis

Gintautas Sabeckas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Tauragės teritorinio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas, tikina, kad nupjauti dalį statinio arba, tiksliau, jį nugriauti iki reikiamo lygio, reikalauja įstatymai, o ne konkretus valdininkas. Kita vertus, jis puikiai prisimena praėjusių metų įvykius. Tąkart inspekcija gavo antrojo aukšto gyventojų bendrasavininkų skundą – kaimynai pradėjo savavališkas statybas. Gegužės 25-ąją Šilalės g. 97-ojo namo sklype G.Sabeckas iš tikrųjų užfiksavo įstatymo pažeidimą. „Nustačiau, kad Alfonsas Žebelys savavališkai vykdo statybos darbus – pastatė tualetą“, – rašoma savavališkos statybos akte. Jame minima, kad lauko tualeto būta 1,8 m ilgio, 1,7 m aukščio ir 1,4 m pločio. Statinys įvardijamas kaip nesudėtingas, kuriam nereikia statybos leidimo. Tačiau statytojas turėjęs gauti supaprastintą statinio projektą, kurį būtų savo parašais patvirtinę įgalioti valstybės tarnautojai. A.Žebelys neturėjo ir svarbiausio šioje situacijoje – bendrasavininkų –  sutikimo statyti sodyboje dar vieną lauko tualetą.

Nė vienas nenusileidžia

– Kaip aš jį gausiu, jeigu kaimynai nesutiko su tuo, jog statyčiausi atskirai nuo jų savo išvietę. O bendrai naudotis lauko tualetu pasidarė neįmanoma. Visų pirma, pirmajame aukšte gyvena keturių asmenų šeima, kuri į šį tualetą nuvedė ir savo valdoje įsirengtą nuotekų sistemą. O vandens bei nuotekų tokia šeima išeikvoja kur kas daugiau nei mano globojama 84-erių močiutė, – tikina savavalės statybos iniciatorius A.Žebelys. – Todėl, nors kaimynas reikalavo, nesutikau mokėti lygiomis dalimis už kanalizacijos išvežimą. Nutariau pasistatyti savo valdoje nuosavą tualetą. Juk jis čia niekam neturėjo trukdyti. Galiausiai, kol pyliau betoninį žiedą tualeto turiniui, kaimynas nieko nesakė. Priekaištus jis ėmė reikšti vėliau, kai statinys jau buvo baigtas ręsti.

Įpareigojo nugriauti

Tą pačią dieną statybos inspektorius ne tik užfiksavo savavališką statybą, bet ir surašė jos sustabdymo aktą. „Reikalauju tuojau pat sustabdyti bet kokius tualeto statybos darbus, iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti“, – rašoma akte. G.Sabeckas surašė ir A.Žebeliui įteikė Administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jame pastebima, kad savavališka statyba buvo baigta prieš mėnesį – 2010-ųjų balandžio 22 dieną. „Statyba įvykdyta, neturint parengto supaprastinto projekto, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, bei raštiško bendraturčio sutikimo“, – grėsmingai juoda ant balto protokole skamba suguldytas raštas. Įvardijęs pažeistus mūsų šalyje galiojančius įstatymus, G.Sabeckas konstatuoja: „Todėl pažeidėjui turi būti taikoma LR ATPK 159-2 str. 1  d. numatyta nuobauda“. Bylos nagrinėjimo dieną (birželio 3 d.) inspektorius bylą A.Žebelio atžvilgiu nutraukė. Mat nutarime pažymima, kad savavališkas statinys dar iki bylos nagrinėjimo (gegužės 28-ąją) buvo nugriautas. Be to, teisės pažeidėjas yra garbaus amžiaus – tada buvo 75-erių.

Išeitis – jungtis prie miesto komunikacijų tinklo

Tiek savavališką statybą užfiksavęs G.Sabeckas, tiek vėliau kalbintas UAB „Tauragės vandenys“ generalinis direktorius Rimantas Veisas vienbalsiai sako, kad šito namo gyventojai išeitį turi po pat nosimi, bet ... neskuba ja pasinaudoti.

– Visų pirma niekas neliepė šiam žmogui nugriauti pusę statino ir juo toliau naudotis. Tik prasitariau, kad 1,5 m ilgio, 1,5 m pločio ir 1,5 m aukščio statinys įstatymiškai nėra laikomas statiniu. Jeigu vyras nori, kad tualetas liktų, bet nebūtų laikomas savavališka statyba, privalu palikti tik minėtų matmenų statinuką. Bet ilgai tokio objekto mieste taip pat negali būti. A.Žebelys užsitrauks kitų institucijų rūstybę, jeigu ir toliau šiuo tualetu naudosis. Mat tiek Šilalės gatvėje, tiek aplinkinėse gatvelėse visai neseniai buvo nutiestos miesto komunikacijos. Ir, jeigu neklystu, kiekvienas vartotojas, jeigu iki jo namų prieina miesto vandentiekio ir nuotekų trasos, privalo prie jų prisijungti. Žinoma, tada išgirsime, kad vartotojas neturi pinigų. Bet jų juk reikia visiškai nedaug. Ypač turint galvoje tai, kad name gyvena dvi šeimos. Taigi ir išlaidos bus dalijamos į dvi dalis, – optimistiškai kalba G.Sabeckas.

Ragina jungtis ir kaimynus

 UAB „Tauragės vandenys“ vadovas, peržvelgęs dokumentus, pastebėjo, kad nė vienas šio namo savininkas į vandentiekio bendrovę iki šiol nesikreipė. Nors tam sąlygos yra sudarytos kone idealios.

– Šiam namui specialiai atvedėme komunikacijų trasas. Tiesa, ne Šilalės, o Naglio gatve. Kaimynams tereikia draugiškai susitarti ir nutarti, kada pradėti komunikacijų įvedimą. Darbai tikrai daug nekainuos. Kiek tiksliai šie darbai atsieis, negaliu pasakyti, reikėtų skaičiuoti kiekvieną metrą, bet pagrindinės išlaidos šiuo atveju – griovio kasimui, – sako R.Veisas.

Puse lūpų jis ryžtasi įvardinti, kad sodyba miesto komunikacijas galėtų turėti už maždaug 2 tūkstančius litų (po tūkstantį kiekvienam butui).

Direktorius primena, kad abu savininkai privalo pirmiausiai atskubėti į jo vadovaujamą įmonę ir parašyti prašymą. Tolimesnius žingsnelius čia dirbantys specialistai jiems paaiškinsią.

G.Sabeckas primena, kad miesto komunikacijoms įrengti buvo išleista apie 17 milijonų litų. Tad nepasinaudoti jomis, kai šios prateka, tiesiogine to žodžio prasme, po pat langais, būtų didžiausias aplaidumas. O jeigu šis paprastas žingsnelis padėtų užgesinti ir įsižiebusį kaimynų kivirčą, visiems nuo to pasidarytų gyventi ir geriau, ir lengviau.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ