Jurbarko rajono ugniagesiai talkina „greitukėms“

Žiemą paprastai pagausėja gaisrų, bet Jurbarko rajono ugniagesiams šis laikotarpis apyramis. Taip jį įvertino Jurbarko PGT inspektorius Artūras Ševelys. Paskutinį kartą gaisras Jurbarko krašte kilo praėjusį sekmadienį.
Skirsnemunės seniūnijos Jakaičių kaime sudegė negyvenamas namas. Vyksta tyrimas, bet panašu,  kad namas užsidegė dėl netvarkingos elektros įrangos.  Anot A.Ševelio, gaisras buvo  per vėlai pastebėtas. Atvykus ugniagesiams, namas degė atvira liepsna.

Anot A.Ševelio, šiais metais Jurbarko rajone gaisrų kilo mažiau, bet žuvusių daugiau. Vien šiais metais gaisruose žuvo 8 asmenys. Pasak A.Ševelio, palyginus su praėjusiais metais, daugokai. Praėjusiais metais Jurbarko rajone žuvusių gaisruose – trys. Beveik visi aštuoni šiais metais žuvusieji buvo neblaivūs. Namus uždegė neatsargiai rūkydami. Ko gero, skaudžiausias atvejis nutiko Smalininkuose, kuomet ugnis pasiglemžė dviejų brolių gyvybes. Abu buvo neblaivūs.

Dažniausiai talkina „greitukės“ medikams

Ugniagesiai ne tik gesina gaisrus, bet ir atlieka gelbėjimo darbus. Dažniausiai Jurbarko rajono ugniagesiams reikia talkinti specialioms tarnybos, tokioms kaip greitosios medicinos pagalbos ekipažui.
„Šviežiausias“ pavyzdys  – lapkričio 14 dieną  ugniagesių komandai teko važiuoti į Pagirių kaimą, Eržvilko seniūnijoje. Greitosios medicininės pagalbos automobilis dėl prasto kelio negalėjo privažiuoti prie ligonio namų. Eržvilko ugniagesių komanda per nepravažiuojamą kaimą medikams vežė ligonį.  Anot A.Ševelio, būna, kad dėl prastų kelių „greitukė“ užklimpsta. Negali išvažiuoti. Arba medikai negali ligonio įkelti iš automobilio ar iškelti. Tokiais atvejais spec. tarnyboms ir talkina ugniagesiai.
Jurbarko rajono ugniagesiams tenka ir kiti gelbėjimo darbai. Neseniai jiems teko vykti patraukti nuvirtusio ant kelio medžio prie Šimkaičių. Būna, kad reikia pagelbėti vairuotojams, patekusiems į autoįvykį.
Spalio 22 d.  Bliūdžių kaime Šimkaičių ugniagesių komandai reikėjo ištraukti lengvąjį automobilį, įvažiavusį į Bebirvos upelį. „Kaimas Raseinių rajone, bet netoli įvykio vietos įsikūrusi mūsų ugniagesių komanda.  Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečeris prašė pagalbos –  mūsiškiai padėjo“, – pasakojo A.Ševelys.

Įklimpę į sniegą ugniagesiams skambina rečiau

Ištraukti įklimpusius automobilius prašo ne tik spec. tarnybos. Būna, kad Jurbarko PGT dispečeriams paskambina asmenys, kurių automobiliai užklimpsta sniege, ir vairuotojai prašo ištraukti. „Galiu tvirtai pasakyti, kad iš sniego automobilių netraukiame. Tik tokiu atveju, jei maži vaikai mašinoje. Šalta. Žodžiu, važiuojame traukti mašinos tik tokiu atveju, jei iškilęs realus pavojus žmogaus gyvybei ar turtui. Kitais atvejais siūlome kreiptis į techninę pagalbą“, – tikino jis. Tokių skambučių iš privačių asmenų sulaukia iki šiol, bet ne tiek, kiek anksčiau.
Anksčiau dažniau paskambindavo. Ugniagesiai ir važiuodavo. Bet pajutus, kad kai kurie žmonės tuo piktnaudžiauja, buvo nuspręsta apie įklimpusią mašiną pranešti  policijai.
 „ Sulaukę tokio skambučio, skambinančiajam sakome, kad mes atvažiuosime, bet apie tai turime pranešti policijai. Tai žmogus iš karto sako, kad „ačiū ačiū, nereikia”.
Dabar tokių skambučių sumažėjo. Mat dažnai būna, kad įklimpsta vairuodami neblaivūs“, – pasakojo A.Ševelys.

Atsargiai su pirotechnikos gaminiais

Per didžiąsias žiemos šventes darbo Jurbarko ugniagesiams gali padaugėti.
„Ne paslaptis, žmonės per šventes linkę ir alkoholio pavartoti. Ir tų „baliukų” būna. Gaisrų gali kilti dėl neatsargumo, neapdairumo“, –  sakė A. Ševelys. Nelaimingų atsitikimų gali kilti dėl netinkamo naudojimosi pirotechnikos gaminiais.
Ta proga ugniagesiai kartu su policijos pareigūnais rengs reidus – stebės, kaip laikomasi prekybos šiais šventiniais gaminiais tvarkos.
Specialistai primena, kad pardavėjai negali vaikams parduoti  pirotechnikos gaminių. Juos vaikai gali pirkti tik kartu su suaugusiu.  A.Ševelys pataria su pirotechnikos gaminiais elgtis taip, kaip nurodyta etiketėse, su jais neišdykauti – būna, kad įmeta į draugo striukės kišenę ar kapišoną.  
Anot specialistų, elementaraus budrumo reikia ir namuose. „Krosnis – padidinto pavojaus židinys. Jei jau krosnį užkūrei,  jos nepalik likimo valiai. Būna taip, kad užkuria krosnį  ir išeina su kaimyne pasikalbėti. Taip ir kyla gaisrai“, –  kalbėjo A.Ševelys.

Statistika: gaisrai ir gelbėjimo darbai visoje Lietuvoje

Jurbarko rajonas atspindi bendras tendencijas. Gaisrų Lietuvoje per 11 šių metų mėnesių kilo mažiau, bet žuvusių daugiau. Per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 11476 gaisrai - sumažėjo 25 proc. Gaisruose žuvo 198 žmonės, 189 gyventojai (177) buvo traumuoti. Pernai per tą patį laikotarpį žuvo 175. Miestuose žuvo 74 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 124. 21 gyventojas žuvo Vilniuje, 15 – Kaune, 10 – Šalčininkų rajone, 9 – Vilniaus rajone, po 8 – Kėdainių, Jurbarko ir Telšių rajonuose. 68 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 64 – neatsargus elgesys su ugnimi, 12 žmonių žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dar 12 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 31 gyventojo žuvimo priežastys tikslinamos.  Miestuose užgesinti 6135 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5341.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11 proc.), žolės, ražienų deginimas (7,4 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (4,2 proc.). Be to, įregistruoti 583 padegimai (5 proc.), o 370 gaisrų (3,2 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 6465 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 35,2 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose, vasaros karščius lydėjusios vėtros, škvalai ir liūtys. 2868 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1450 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 739 kartus atliko gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu išgelbėjo 166 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 90), bei ištraukė net 228 skenduolius, kai pernai per visus metus – 165. Be to, 548 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino ir išgelbėjo 166 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 69 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai tį likvidavo 352 cheminius incidentus, 87 kartus rinko gyvsidabrį, 285 kartus budėjo sprogmenų nukenksminimo metu, 61 kartą darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 476 gyventojus, tarp jų 61 vaiką.

musulaikas.com inf.