Vilhelmas Džiugelis: „Tabletė gyvenimo neišgydys“

 Norint medituoti būtina būti vegetaru

 V. Džiugelis papasakojo, kad kadaise yra patyręs fizinę traumą – nudegęs ranką, todėl jam buvę labai lengva tapti vegetaru: „Patirtas skausminis šokas paskatino mane tapti vegetaru ir apskritai domėtis Rytų, Tibeto medicina. Sveikai maitinamės kartu su žmona, vaikai linkę prie įprasto gyvenimo būdo. Mūsų sveiko raciono pagrindą sudaro kruopos, grūdai, vaisiai ir daržovės Mityba – viena iš sudėtinių sveikos gyvensenos dalių, tad būti vegetaru labai svarbu. Būti vegetaru – tai viena iš sąlygų, kad galėtum medituoti ir patirti tam tikrą lygį – patekti savo vidun.“

 Joga, kvėpavimo praktikos, meditavimas – V. Džiugelio kasdienybė. Jis keliasi pusę 6 ryto ir tuo užsiiminėja daugiau kaip valandą laiko.

 „Meditacija sugrąžina mums tam tikrą balansą, darną. Jei 40 dienų darai tam tikrą praktiką, organizmas pats to pradeda reikalauti. Tai nėra kokia nors gimnastika, tai pasinėrimas į save. Be jogos ir meditavimo, mėgstu bėgioti, slidinėti, važinėtis dviračiu. Seniau maudydavausi ir žiemą, dabar nebėra poreikio“, – prisipažįsta jis.

  Gydė kitaip

 Būti sveikuoliu, išmokti jogos ir meditacijos V. Džiugeliui, – pasakoja jis, – buvo svarbu ir kaip medikui: norėdamas ką nors naudinga savo pacientui pateikti, jis visada pirmiausia „perleisdavo“ per save.

 „Mano gydymo metodai buvo šiek tiek kitokie negu kolegų, bet rezultatai iš tiesų geri. Kadangi aš dirbau privačiai, mane kviesdavosi tik dėl labai sudėtingų atvejų, pvz., kai nesulaukdavo teigiamo rezultato po ilgo vaiko gydymo antibiotikais. Reikia labai kruopščiai surinkti anamnezę, išsiaiškinti, kas, kur, ką, koks tėvų gyvenimo būdas – ir vaikas pagis. Mano vienas iš svarbiausių gydymo metodų – dieta ir pokalbis su tėvais. Žmogui liga – tarsi Dievo dovana, tai susimąstymas, ką darai gyvenime ne taip. Tai pasekmė tavo anksčiau buvusių veiksmų. Labai mažai gydytojų klausia, kokia šeimos aplinka, o tai labai svarbu, nes jei vaikas serga, galbūt pačioje šeimoje kas nors negerai“, – kalbėjo V. Džiugelis.

  „Didžioji dalis žmonių ateina ir sako: „Duok man tabletę, kad aš būčiau sveikas, o kad dėl tos ligos jis pats kaltas – nesupranta. Gyvenime visko neišgydysi. Gydytojas tau gali padėti ištikus infarktui, insultui, bet tavo gyvenimo jis nepagydys. Kiekvienas žmogus ko nusipelno, tą ir turi, bet tai suvokti savo protu labai sunku“, – sakė jis.

 Tiesa, būdamas meru sveikos gyvensenos idėjų V. Džiugelis neskleidė, nes ne visada būdavo suprastas, be to, patirdavo daug stresų. „Tai gana toli nuo to, ko mokomi medikai. Dabar taip pat neturiu galimybės skleisti šią idėją. Dirbu administracinį darbą ir su ligoniais nesusitinku. Jei kas paklaustų –pakonsultuočiau, bet jei  norėsi ką nors  žmogui primesti, jis tavęs nesupras“, – teigė medikas.

  Reikalingas mokytojas

 „Dalyvauju Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondo užsiėmimuose, nes būtinas palaikymas. Kai užsiiminėjama su grupe – geriau pakeliama energija. Kiekvieną savaitę vyksta susitikimai su bendraminčiais, kartu atliekame jogos, kvėpavimo pratimus, medituojame. Į užsiėmimus susirenka nemažai žmonių, nuolat būna apie 20. Dauguma praktikuoja namuose“, – sakė V. Džiugelis. Pasak jo, vienam medituoti gana sunku, gali visą gyvenimą sugaišti ir nepasiekti tokio tikslo, kokio nori: „Visuomet reikia turėti mokytoją, kad nepadarytum klaidų“.

 Anot V. Džiugelio, siekiant patirti palaimą reikia įveikti tris pagrindines pakopas: „Pirmoje pakopoje mokoma kvėpavimo meno. Tai unikalus kvėpavimas, kuris sumažina stresą, atpalaiduoja kūną, grąžina proto aiškumą, suteikia energijos ir pasitikėjimo savimi. Antroje pakopoje mokoma tylos meno. Tokie kursai trunka 4–5 dienas ir vyksta ramioje aplinkoje toliau nuo miesto. Dalyviai turi unikalią galimybę pabūti patys su savimi ir atverti sau giliausią dvasinę plotmę. Programos pagrindas – ypatinga tylos praktika, leidžianti giliai pailsėti, atsipalaiduoti, atsinaujinti protu ir kūnu bei grįžti prie kasdienių darbų pilnam energijos ir entuziazmo. Trečiosios pakopos kursai trunka 6–8 dienas ir vyksta tarptautiniuose „Gyvenimo meno“ centruose. Juose dalyvauja Jo Šventenybė Šri Šri Ravi Šankaras. Aš esu baigęs dvi pakopas, norint baigti trečiąją reikia važiuoti į Indiją.“

 „Žmonės, kurie norėtų pradėti keistis,  pirmiausia turėtų keisti savo mąstymą, ieškoti sėkmių ir nesėkmių priežasčių ne išorėje, o savo viduje, – pataria pokalbininkas. Jis  pažeria ir išminties perlų, išgirstų iš bendraminčių: „Jei tu nematai Kristaus kiekviename sutiktame žmoguje, tai tu jo niekada nesutiksi ir nepažinsi.“

 Vaida Vaitkutė

Vakarų Lietuvos medicina