Eksperimentas: Akmenė mokys žmones gyventi iš darbo, o ne iš pašalpų

Antroji karta gyvena iš pašalpų

Akmenė ne aklai ryžosi tapti bandomąja savivaldybe ir įgyvendinti naują socialinės paramos teikimo būdą, – iš 63 mln. Lt metų biudžeto net 19 mln. Lt išmokama nepasiturintiesiems: apie 12 mln. Lt socialinėms pašalpoms ir 7 mln. Lt – kompensacijoms už šildymą.

 Pagal dabartinę tvarką socialinės pašalpos skiriamos visiems, kas įrodo, kad neturi pakankamai pajamų bei turto, ir pateikia pažymą  iš Darbo biržos, kad yra bedarbis. Akmenė užsibrėžė per pirmuosius projekto metus pašalpų gavėjų skaičių sumažinti 10 proc., o per likusius dvejus – 25 proc. Rajono meras Vitalijus Mitrofanovas tikina, kad jo ambicijos dar didesnės: išmokamų pašalpų sumažės net trečdaliu, nes jis gerai žino, jog pašalpas ir kompensacijas gauna daug žmonių, kurie jų neturėtų gauti. Kitaip tariant, savivaldybės tikslas – atskirti nesąžiningus ir piktybiškai nenorinčius dirbti nuo žmonių, kuriems reikia pagalbos.

 O nesąžiningų daug. Na, kad ir prieš trejus metus mokyklą baigusi mergina. Ji nedirba, nesimoko, neateina ir į viešuosius darbus, bet gauna pašalpą, – banko kortelė su maždaug 1000 Lt suma išduodama trims mėnesiams. Kai jai buvo pasiūlyta į kortelę pervesti tik vieno mėnesio sumą, kilo triukšmas. Pasirodo, ši mergina dirba užsienyje, o pinigais naudojasi jos tėvai.

Meras teigia, kad iš pašalpų gyvena jau antroji karta. Mat sudėjus visas pašalpas, nuolaidas, kompensacijas, atleidimą nuo tam tikrų mokėjimų, pavyzdžiui, už vaikų popamokinę veiklą, šeimos pajamos gali pasiekti net kelis tūkstančius litų. Jei šie žmonės imtų dirbti, jiems tektų už viską mokėti. Tad ką ketina daryti rajonas?

„Norime sudaryti darbo grupę ir visą šį darbą pateikti kaip projektą – su siekiais ir su darbuotojų atsakomybe. Žinoma, jiems bus numatytos ir skatinimo priemonės“, – teigia meras. Didžiausias darbas teks seniūnijoms, nes pagrindinis dokumentas socialinei pašalpai gauti bus seniūnijos darbuotojų atliktas asmens buities tyrimo aktas.

 Neabejotinai dėl to kils daugybė konfliktų, užtat numatyta seniūnijos reikmėms palikti 30–40 proc. sutaupytos sumos. Be to, prie šio darbo turėtų prisidėti ir bendruomenės. Žinoma, žmonės nenori būti skundikais, tačiau čia irgi numatytas skatinimo mechanizmas – bendruomenėms bus skirta dalis sutaupytų lėšų. Bendruomenės jas galės gauti per projektus ir per bendruomenių rėmimo fondą. Norime, kad žmonės suvoktų, jog pašalpininkams mokami pinigai yra mūsų visų“, – tikina V. Mitrofanovas. 

Mažins kompensaciją už šildymą

Akmenės rajone šildymas šiemet atpigo 10 proc. Ir dabar rajonas pagal šildymo kainą tarp geriausiųjų yra maždaug 18 vietoje, o pakilus dujų kainai reitingų lentelėje tikimasi pakilti dar aukščiau. O taip atsitiko todėl, kad vietoj dujų imta šildyti biokuru.

 Per artimiausius dvejus trejus metus, kai bus pastatyta dar viena biokuro katilinė, šildymas turėtų dar atpigti apie 5 proc. Taigi sumažėjus šildymo kainai turėtų sumažėti ir kompensacijų gavėjų.

 Kita vertus, Akmenė, kaip probleminė teritorija, gauna lėšų būstui atnaujinti, – apie 16 mln. Lt per metus. Už šiuos pinigus visų pirma atnaujinami namai, kurie sunaudoja daugiausia energijos.

Sumažinus šilumos sunaudojimą nebereikia mokėti ir kompensacijų. Ir dar: iš 26 tūkst. rajono gyventojų net daugiau kaip tūkstantis savo gyvenamąją vietą yra deklaravę savivaldybėje, nors dažnai gyvena, na, pavyzdžiui, pas pensininkę motiną, kuri gauna šildymo kompensacijas. Tokie žmonės irgi bus surasti ir, sudėjus jų ir būsto savininkų pajamas, tikriausiai kompensacijų nebeteks mokėti.

Ieškos nelegaliai dirbančiųjų

„Laukiame „Sodros“, Mokesčių inspekcijos ir Darbo biržos paramos. Prašytume, kad pastaroji visų pirma darbus siūlytų ilgalaikiams pašalpų gavėjams, mat verslininkai skundžiasi, jog negali rasti darbuotojų, nes šie nenori dirbti. Jei toks žmogus atsisakys pasiūlyto darbo, neteks pašalpų“, – tvirtina  meras.

Įsidarbinusiam žmogui savivaldybė ketina pašalpą mokėti pusę metų, kol jis įsitvirtins ir galbūt darbdavys, įvertinęs jo gerą darbą, pakels atlyginimą. Dabar, pavyzdžiui, keturių asmenų šeima pašalpų gauna 1260 Lt, o jei abu tėvai pradeda dirbti už minimumą, jie gauna tik 1340 litų. Tad ar tokia tvarka skatina dirbti?

„Norime, kad žmonės suprastų, kad socialinė pašalpa yra laikina pagalba juos ištikus sunkumams, o ne pastovios pajamos“, – tikina V. Mitrofanovas. 

Mažinti išmokas trukdo ir įstatymo netobulumai – dabar bedarbis gali registruotis darbo biržoje bet kuriame šalies rajone – kad ir Rietave, o pašalpas gauti Akmenėje.

 Savivaldybės neturi galimybių patikrinti, ar šiam žmogui buvo pasiūlytas darbas. Todėl teisės aktai turėtų būti pakeisti taip, kad konkrečiame rajone norintis gauti pašalpą asmuo privalėtų būti registruotas to rajono darbo biržoje.

 V. Mitrofanovas mano, kad norą dirbti atmuša nelegalios pajamos: „Štai Vilniuje statybose inspektoriai pagavo 30 nelegaliai dirbančių žmonių. Gal tarp jų buvo ir akmeniškių? Jei buvo, gal jie gauna pašalpas? Turėtų būti galimybė patikrinti tokius žmones.“

Meras pasidžiaugė, kad yra gerų poslinkių, kurie jau dabar padeda mažinti pašalpų gavėjų skaičių: rugsėjį ir spalį nedarbas Akmenėje sumažėjo po 1 proc. O taip atsitiko dėl to, kad „Akmenės cementas“ plečia veiklą.

Savivaldybė savo ruožtu ketina steigti naują laisvąją ekonominę zoną, o ten, tikimasi, naują gamyklą statys švedų verslo gigantas IKEA. 

Pertvarkys mokyklas

Sunki socialinė žmonių padėtis trukdo efektyviai veikti švietimo sistemai. Rajonas ruošiasi antrajam ugdymo įstaigų pertvarkos etapui. Pirmąkart mokyklos buvo pertvarkytos prieš septynerius metus, ir iki šiol sistema veikė puikiai: mokinių klasėse vidurkis buvo optimalus – 19,6. Esant tokiam mokinių skaičiui, nekildavo rūpesčių dėl mokyklų finansavimo.

 Bet šiemet viskas pasikeitė: į mokyklas atėjo net 500 mokinių mažiau nei pernai. Tada rajone buvo 3500 mokinių. Vadinasi, mokyklos šiemet negaus net 15 proc. pajamų.

 Numatoma, kad per artimiausius trejus ketverius metus Naujojoje Akmenėje, kur veikia ir gimnazija, ir pagrindinė mokykla, abiejų mokyklų mokiniai sutilps į vieną. Tačiau spalį rajono savivaldybės tarybos nariams visų pirma teko svarstyti, ką daryti su maždaug trisdešimčia 12–17 metų mokinių, kurie atsisakė mokytis bendrojo lavinimo mokyklose ir perėjo į Suaugusiųjų mokymo centrą.

Tarybos nariams buvo pateiktas siūlymas Suaugusiųjų mokymo centre įkurti jaunimo klases, tačiau tokiam sprendimui pasipriešino Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos direktorė Helena Daugmaudienė. Iš šios mokyklos į minėtą centrą pastaruoju metu perėjo trys mokiniai.

„Šiemet mūsų mokyklai dėl mokinių skaičiaus mažėjimo pritrūks 418 tūkst. litų. Būsime priversti mažinti mokytojams atlyginimus, o mokiniams – galimybę pasirinkti mokymo modulius, konsultacijas, mažinti neformaliojo ugdymo paslaugas“, – teigė H. Daugmaudienė. 

Gimnazijoje šiemet yra 149 abiturientai, o į pirmas klases visame rajone atėjo tik 86! Jeigu būtų patvirtintas sprendimas įkurti jaunimo klases, tai reikštų, kad rajone įkuriama nauja pagrindinė mokykla, užuot jų sumažinus.

 Tačiau, pasak direktorės, daug blogiau, kad paaugliai bus ištraukti iš normalios bendravimo aplinkos, be to, neteks galimybės lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Mat suaugusiųjų mokymo centras yra skirtas mokytis žmonėms, ne jaunesniems kaip 18 metų. Jaunimo mokyklos yra skirtos vaikams su ypatingais elgesio sutrikimais.

 „Jei suaugusiųjų mokymo centre mokosi pagimdžiusi šešiolikmetė, tai nereiškia, kad ji ten ir turi mokytis. Į centrą turi būti siunčiami tik ypatingo, destruktyvaus elgesio vaikai“, – aiškino tarybos nariams H. Daugmaudienė ir pridūrė, kad jaunimo klasėse jie gali gauti tik pagrindinį išsilavinimą, taigi ten neturėtų mokytis vienuoliktokai ir dvyliktokai, kaip yra dabar.

Vaikai turi mokytis, o ne valkiotis gatv ėse

 Tarybos nariams kilo klausimas, kodėl vaikai nori pakeisti mokymo įstaigą. Kaip pavyzdį direktorė pateikė pokalbį su vienu iš vaikų: pasirodo, jis negali suspėti į mokyklą, nes gulti eina antrą valandą nakties, o iki tol sėdi prie kompiuterio.

Suaugusiųjų mokymo centras jam patogiau, nes pamokos prasideda nuo pietų. Patrauklu jiems ir tai, kad ten pamokos trunka tik 19 valandų per savaitę, o bendrojo lavinimo mokyklose – net 32 valandas.

 „Šį klausimą svarstyti per anksti, – pritarė kolegei Akmenės gimnazijos direktorė Vilgermina Stonienė. – Visų pirma turėtume apsispręsti dėl viso rajono ugdymo įstaigų pertvarkos.“

Tačiau Suaugusiųjų mokymo centro direktorė Birutė Baltutienė klausė: „Centre jau dabar mokosi 38 vaikai. Jie nenori grįžti į savo mokyklas. Jei juos atstumsiu, išeis į gatves. Pasakykite, ką man daryti?“

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas V. Juozapavičius tikino, kad ir jam visų pirma rūpi, kad vaikai mokytųsi, o ne trintųsi gatvėse. Be to, įkūrus jaunimo klases rajonas iš mokinio krepšelio gautų gerokai daugiau lėšų nei dabar, nes krepšelis bendrojo lavinimo mokyklose yra apie 3 tūkst. Lt, o jaunimo klasėse – triskart didesnis.

Tačiau tokie argumentai neįtikino tarybos narių, ir jie klausimo svarstymą atidėjo iki tol, kol bus parengtas rajono ugdymo įstaigų pertvarkos planas ir apskaičiuotas vietų jaunimo klasėse poreikis. Juoba kad rengiant mokyklų pertvarką apie šią problemą nebuvo kalbama.

Prieš dešimtmetį  rajone jau buvo jaunimo mokykla, bet jos neliko, tad kyla klausimas, ar iš tiesų yra tiek sunkaus elgesio vaikų, kad būtų galima steigti tokias klases.

Meras V. Mitrofanovas mano, kad mokinio krepšelis jau atliko savo užduotį ir dabar yra atgyvena, – savivaldybės turėtų  gauti vieną didelį krepšį ir lėšas skirstyti pačios pagal poreikius. Deja, mokinio krepšelio metodika ypač prisideda prie kaimo mokyklų naikinimo. Jos atsisakius būtų galima įsteigti bent pradinių mokyklų, pavyzdžiui, prie kaimo bibliotekų.

Tai galėtų išspręsti ir mokytojų atlyginimo reikalus. Na, pavyzdžiui, dabar pagrindinėje mokykloje klasėse yra po 12 mokinių, o gimnazijose – po 25, bet mokytojai gauna vienodą atlyginimą. „Nemanau, kad tai teisinga“, – pridūrė meras.

Aušrinė ŠĖMIENĖ