Varveklių daužymas – pačių gyventojų reikalas

Išeitis, žinoma, būtų samdyti specialią techniką ir specialiai paruoštus bei apmokytus žmones. Tačiau bendrija pinigų neturi, rinkti atskirai iš gyventojų po litą taip pat sunkus reikalas – vieni neturi, kiti neduoda, treti pasiruošę patys lipti ant stogo, kad mokėti nereikėtų.

UAB „Biržų butų ūkis“ direktorius Rimantas Kėželis „Biržiečių žodžiui“ sakė, jog norint nudaužyti varveklius užtenka ilgos karties… ir kaimynų geranoriškumo: „Tereikia, kad viršutiniuose aukštuose gyvenantys žmonės atidarytų langus, o per juos galima pasiekti ir nudaužyti varveklius. Tik būtinai apačioje turi budėti žmogus, kuris neleistų praeiviams vaikščioti palei namą tuo metu, kai varvekliai daužomi. Žinoma, būna problemų, kai gyventojai, motyvuodami, jog užklijavę langus, nenori jų atplėšti vidury žiemos, tačiau gyventojų bendrijos tam ir yra, kad bendrai spręstų namo problemas.

„Biržų butų ūkis“ turi bokštelį ir specialiai apmokytus žmones, kurie gali nudaužyti varveklius ar pašalinti nuo stogų sniegą. Tačiau tai mokama paslauga. Bokštelio ir jį aptarnaujančių žmonių nuoma valandai kainuoja 100 litų.

– Gavę prašymą be jokių problemų nudaužysime varveklius. Tačiau tikrai nevažiuosime patys daužyti varveklių, nes paskui, pateikus bendrijai sąskaitą, galime susilaukti teisėtų gyventojų protestų – niekas jūsų neprašė. Gautųsi kaip ir reketas: nekviesti atvažiuojame, padarome darbą ir reikalaujame už jį sumokėti, – sakė R. Kėželis.

R. Kėželis sakė, jog varveklius nudaužytų tik nuo pastatų, kuriuos tiesiogiai administruoja „Biržų butų ūkis“. Tačiau tokių pastatų mieste yra vos trys. O kitos gyvenamųjų namų bendrijos varveklių daužymu turi pasirūpinti pačios – daužyti juos pro langus ar nuo stogų arba samdyti specialiąją techniką. Ir nereikia iš gyventojų rinkti po litą ar du – „Biržų butų ūkis“, pateikdamas sąskaitas, į jas įtrauks ir padalintą visiems bendrijos gyventojams sumą už atliktą konkretų darbą.

UAB „Biržų komunalinis ūkis“ direktorius Alfridas Jozėnas sakė, kad ketvirtadienį varvekliai Biržuose jau buvo daužomi. Nuo visuomeninės paskirties pastatų jo vadovaujamos įmonės darbininkai varveklius daužo tuo atveju, jei už darbą sumoka Savivaldybė. Privatūs gyventojai ar bendrijos taip pat gali išsikvieti komunalininkus. Bokštelis ir jį aptarnaujanti „įgula“ valandai laiko kainuoja apie 100 litų.

Miesto seniūnė Kristina Vasiliauskienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad kol kas seniūnija dar neprašė, kad komunalininkai daužytų varveklius. Biržų seniūnija yra sudariusi sutartį su „Biržų komunaliniu ūkiu“, kurioje yra grafa ir „Autokeltuvo nuoma“, tačiau kol kas bokštelis varvekliams daužyti nuo visuomeninės paskirties pastatų dar nebuvo nuomojamas. Matydama, kad varvekliai kelia grėsmę praeiviams, ji turi teisę paraginti pastate įsikūrusią įmonę ar namą eksploatuojančius gyventojus nudaužyti varveklius ir pašalinti pavojų. Tačiau seniūnė patarė biržiečiams patiems būti atsargesniems: „Nėra reikalo vaikščioti palei pastatus, nuo kurių kybo varvekliai. Niekas nepasirūpins jūsų saugumu geriau, nei jūs patys“, – sakė Biržų seniūnė.

Dalius Mikelionis
selonija.lt inf.