Nauji projektai keičia Pasvalio rajono veidą

Paslaugų daugės

Didžioji dalis lėšų aikštės projektui gauta iš ES struktūrinių fondų – 4,1 mln. Lt, savivaldybė skiria 336 tūkst. Lt. Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas juokauja: „Mūsų moterys įpratusios vaikščioti su aukštakulniais bateliais, tikiuosi, kad pakeistos šaligatvio dangos joms nesukels nepatogumų.“ O jei rimtai, pagal savivaldybės strateginį planą toks miestui ir žmonėms svarbių erdvių kompleksinis tvarkymas yra vienas probleminės teritorijos plėtros uždavinių. Tai padės žmonėms užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, ir, žinoma, mažinti socialinę atskirtį. Prie panašių projektų galima pridėti ir Lėvens upės būklės gerinimą, Pasvalio gatvių kvartalų viešosios infrastruktūros plėtrą, susisiekimo su aplinkiniais miesteliais gerinimą. „Iki šiol daugiausia investavome į infrastruktūrą – vandens tiekimo ir nuotekų sistemos gerinimą, o miesto gatvėms tvarkyti negalėjome gauti lėšų, kaip, tarkime, Ignalina, nes pagrindiniai keliai aplenkia miesto centrą. Bet mus išgelbėjo probleminės teritorijos statusas“, – aiškina meras ir juokais priduria: „Juk turime pačią ilgiausią gatvę šalyje – Via Balticą.“ 

Karščiausia naujiena

Pasvalyje šį savaitgalį, lapkričio 12 d., atidaroma rekonstruota sporto mokykla su sporto sale, kurioje tilps 1000 žiūrovų, ir atnaujintu baseinu. Atidarymo dieną salėje Lietuvos krepšinio lygos čempionato varžybose susitiks Pasvalio „Pieno žvaigždės“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Rekonstruota sporto salė atitinka tarptautinėms varžyboms keliamus reikalavimus, joje galės sportuoti krepšininkai, rankininkai ir futbolininkai. O pertvarkytame baseine įrengtos kaskados, keltuvai neįgaliesiems, keturios pirtys, sūkurinės vonios. Šiam projektui lėšų skyrė ES, valstybė ir savivaldybė, 300 tūkst. Lt –  AB „Pieno žvaigždės“. Projektas padės įgyvendinti vieną pasvaliečių sumanymą – atsinaujinusi Pasvalio sporto mokykla taps miesto svečių traukos objektu. Pasvalio savivaldybės administracija įgyvendina kitą projektą – „Kempingo infrastruktūros plėtra Pasvalio mieste“. Projektui skirta 4,1 mln. Lt, už kuriuos įrengtas kempingas su 27 vietomis nameliams ant ratų, 12 vietų palapinėms ir 8 poilsio nameliai. Taip pat įrengti lauko inžineriniai tinklai, atnaujinta asfalto danga, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, sukurti aplinkos elementai, įrengtas teniso aikštynas.

Pasvalys – strategiškai palanki vieta, nes yra išsidėstęs prie vienos pagrindinių turizmo arterijų, jungiančių Šiaurės šalis su Vakarų Europa. Tačiau iki šiol čia beveik nebuvo paslaugų turistams. Kita vertus, Pasvalį pravažiuoja ne tik turistai, bet ir tranzitiniai keleiviai. Savivaldybės meras apgailestauja, kad ir jiems paslaugų trūksta: „Čia žemės ūkio kraštas – galime išsilaikyti tik iš žemės ir paslaugų, o ypač jų trūksta pravažiuojantiems žmonėms.“ Todėl, kai buvo tvirtinamas regiono plėtros planas, nuspręsta 1 kilometro pločio ruožą prie „Via Balticos“ palikti statyboms. Čia turėtų atsirasti užkandinės, moteliai, degalinės ir panašios įstaigos, kurių gali prireikti keliautojams. Jaukią ir saugią Pasvalio ligoninę mielai renkasi būsimos mamos ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir iš aplinkinių rajonų, net ir iš didmiesčių. 2009 m. Pasvalio ligoninei suteiktas Naujagimiui palankios ligoninės vardas. Ligoninėje veikia  kompiuterinis tomografas, nupirktas iš savivaldybės biudžeto už daugiau nei milijoną litų, puiki rentgeno aparatūra, moderni vandens procedūrų įranga. 

Krivūlė – ne vieno nuopelnas

Šiemet „Auksinės krivūlės riterio“ ženklą, kuris suteikiamas už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas įteikė Pasvalio rajono merui Gintautui Gegužinskui. Paklaustas, ar jaučiasi pamalonintas tokiu įvertinimu, meras atsakė: „Nusipelniau ne aš, o mes visi, nes dirbame bendrai – be didelių ginčų. Gaudamas regalijas sakiau: penkta kadencija esu meras, gal tai patvirtina, kad einame teisingu keliu.“ Meras priduria, kad dvylika metų įtikti rinkėjams ne taip sunku, kaip susitarti su išrinktais 25 savivaldybės tarybos nariais. Spalį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl vienos mokyklos ir darželio likimo. Praėjusiame dešimtmetyje rajone per metus gimdavo 600–700 vaikų, todėl dvi pradinės mokyklos buvo įsteigtos prie darželių. Dabar, kai rajone gimsta vos 260 vaikų per metus, akivaizdu, kad tiek mokyklų, kiek buvo anksčiau, nebereikia. Tad buvo nuspręsta panaikinti minėtas pradines mokyklas. Viena, „Žilvitis“, buvo uždaryta anksčiau, dabar atėjo eilė ir antrajai. Tačiau tokiam sprendimui nepritaria tėvai. „Tai padaryti galima dviem būdais: nebeformuoti naujų klasių ir laukti, kada pradėję lankyti mokyklą vaikai užaugs, antrasis – uždaryti tuoj pat. Abu būdai blogi – pirmasis brangus, antrasis  sukelia daug pykčio, bet užtat galima išlaikyti mokytojus“, – sako meras. Pasvalys siekia pritraukti lėšų, nes norima rekonstruoti visuomeninius pastatus – mokyklas, vaikų žaidimų aikšteles, bendruomenių namus. Šioje srityje labai aktyvi Pasvalio rajono vietos veiklos grupė ir kaimo bendruomenės, kurių kraštas turi 46. Bet G. Gegužinskas nori, kad jos imtų galvoti ne vien apie aplinką, bet ir apie verslą, pradėtų ką nors gaminti. Tik čia dažnai koją pakiša pati valstybė – norą dirbti atmuša higienos reikalavimai, tikrinančios institucijos.

Pagalba šeimai ir seneliams

„Liūdna, tačiau turime Grūžių vaikų globos namus. Ten gyvena 35–37 vaikai, – sako savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas. – Šiemet ten dar įsteigtas Šeimos krizių centras. Atsirado naujų paslaugų ir vaikams pagerėjo gyvenimo sąlygos.“ Už milijoną litų pastatytas antras pastato aukštas, įrengtos patalpos, nupirkta įranga ir baldai. Dabar turi kur prisiglausti namus praradę ar nuo šeimos nario nukentėję žmonės su vaikais. Jiems bus teikiama ir psichologinė pagalba, skatinamas užimtumas, ugdomi savarankiškumo, buitiniai bei darbiniai įgūdžiai. Viliamasi, kad dėl Šeimos krizių centro teikiamų paslaugų vaikai iš socialinės rizikos šeimų nebepateks į stacionarias globos įstaigas. P. Balčiūnas pabrėžia, kad rajone vykdomas ir kitas svarbus socialinis projektas. Mieste veikia Paslaugų ir užimtumo centras pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems, kuriame dabar gyvena 35 žmonės. Tačiau čia norima teikti ir nestacionarias socialinės globos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims su psichine, protine ir sunkia fizine negalia. Iš ES Sanglaudos fondo tam gauta 258,9 tūkst. Lt. Už šias lėšas rekonstruota centro pastato dalis, steigiamas Dienos užimtumo centras.  Jau įsigyta reikalinga įranga bei baldai, įrengtos keramikos, vytelių pynimo ir sporto užsiėmimų patalpos. Centre ketinama padėti vyresniems žmonėms ir suaugusiesiems su psichine, protine ir sunkia fizine negalia ir pasiekti, kad jie lygiai su sveikais rajono gyventojais dalyvautų visuomenės gyvenime. Meras, kuris yra Lietuvos delegacijos į Europos vietos ir regionų valdžių kongresą vadovas, paklaustas, kaip Pasvalio socialinės įstaigos atrodo  Vakarų Europai, teigia: „Gerai atrodome, tik reikia, kad mūsų žmonės save labiau vertintų ir džiaugtųsi savo kraštu. Kai nuvažiuoju į Norvegijos senelių namus, pagalvoju, kad daug kas pas mus geriau, naujau. Ir norvegai pripažįsta, jog aplenkėme juos.“

Kiekvienai seniūnijai – savas biudžetas

Nedaugelis šalies savivaldybių išsaugojo seniūnijų komunalinius ūkius. Viena iš tokių – Pasvalys. Nors tie ūkiai gerokai mažesni, palyginti su laikais, kai jie turėjo ir kombainus, ir mėšlakrates, vis dėlto įstengia gyventojams teikti pigesnes paslaugas. Rajono vadovai tuo džiaugiasi. Pasvalio rajono seniūnijos teikia vežimo paslaugas, prižiūri katilines, kultūros namų ūkius, mažąsias mokyklas, turi žolės pjovimo techniką. „Dabar stengiamės, kad kiekviena seniūnija turėtų vikšrinį traktorių, kad žiemą galėtų valyti užpustytus kelius“, – teigia meras. Dar daugiau – jis išduoda paslaptį: „Reikia seniūnaičiais išrinkti stiprius ūkininkus, kurie turi gerą techniką, tada jie jaučia pareigą padėti prižiūrėti savo teritoriją.“ Seniūnijos turi savo biudžetus,  kiekvienoje iš jų dirba apie 20–30 žmonių.

Paklaustas, ar Pasvalys nerimauja dėl šildymo kainų, meras dalijasi patirtimi: šis rajonas malkomis ir šiaudais  jau šildosi nuo 1998 metų, mat tada pagal bendrą su danais projektą buvo pertvarkyta dalis katilinių. Per dešimt metų paskola išmokėta, ir dabar meras tvirtina, kad investicija pasiteisino, tačiau baimių kyla dėl to, kad gali pritrūkti šiaudų, mat juos superka grybų augintojai, jie smulkinami ir naudojami kaip trąšos. Mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas primena, kad vienai seniūnijai jau nupirktas šakų smulkintuvas, kuris padeda išvalyti pakeles, parkus, griovius. Visa mediena keliauja į deginimo katilą ir gamina šilumą. Tokios medienos kiekis milžiniškas. „Iki miškų dar nepriėjome“, – priduria. Vis dėlto šiemet savivaldybė kompensacijoms už šildymą išleis pusę milijono litų daugiau nei planavo. „Ką darysi, jei valstybės politika remti bedarbius, kuriems už tai nereikia atidirbti“, – sako Gintautas Gegužinskas. Visoms socialinėms pašalpoms rajone buvo planuota išleisti 8,6 mln. Lt, bet jau dabar aišku, kad iki metų pabaigos prireiks 10 mln. Lt. Vis dėlto nedarbo lygis rajone sumažėjo ir dabar siekia apie 12,6 proc. Ruduo – sezoninių darbų metas: 500 Pasvalio žmonių dirba soduose, tačiau naujų darbo vietų steigiama nedaug. Meras tikina, jog savivaldybė turi verslo skatinimo fondą. Iš jo sumokama dalis palūkanų už paimtas paskolas. Pasvalys labai laukia investuotojų.

Aušrinė Šėmienė