Kalėdas pasitiks nesiprausę?

Rinkuškių pirtis pelija

Pirties klausimas biržiečiams neduoda ramybės. Kaip nėra pirties mieste, taip nėra. Kaimynai pasvaliečiai turi ne tik pirteles, bet ir baseiną. Anykštėnai ne tik patys baseinu ir pirtelėmis mėgaujasi, bet ir svečius iš kitų rajonų pasišildyti priima. Ir iš to uždirba. Biržiečiai ne tik neturi kur šonus pasivanoti, bet priversti prieš šventes vaikščioti nesiprausę. Juk ne visi turi nuosavas vonias ar dušo kabinas.

Tačiau Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė nieko gero nežada: nesiprausę vaikščiosim iki kitų Kalėdų ar dar ilgiau. O svajonę apie baseiną ir pirtelių kompleksą galvose nešiosimės dar ne vienerius metus. Mat, anot P. Prašmantienės, iki 2013 metų nėra vilties tokiems projektams gauti pinigų iš Europos Sąjungos fondų.

Rinkuškių pirtis, kur biržiečiai važiuodavo maudytis, neveikia. Ji rajono Tarybos sprendimu perduota Rinkuškių bendruomenei. Mat Savivaldybei ją išlaikyti buvo nuostolinga. Tad nutarė pirtelę užkrauti ant bendruomenės pečių, kuri parašys projektą, galbūt gaus pinigų ir vėl pirtelę atidarys.

– Mirties taškas, – dabartinę situaciją apibūdino Rinkuškių bendruomenės pirmininkė Irena Misevičienė.

Kada pirtis bus atidaryta, sunku prognozuoti. Dabar ir pirties patalpos, ir biblioteka, ir bendruomenės patalpos nekūrenamos. Iki šio rudens patalpos buvo šildomos dujomis. Už pirties ir bibliotekos šildymą mokėjo Savivaldybė, už bendruomenės pusę – bendruomenė. Dabar bibliotekininkė darbo vietą pasišildo elektriniu šildytuvu.

– Baiminamės, kad sienos peršals, supelys, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

Bendruomenė Vietos veiklos grupei yra pateikusi poreikių sąrašą. Pirmiausia – dėl stogo ir šildymo būdo pakeitimo. Apie pirtį kol kas nekalbama. Kada bus gauti pinigai, neaišku.

Kodėl Savivaldybė atsikratė pirties, nors apie pinigus pirčiai bendruomenė tik svajoja, neaišku. Savivaldybės administracijos direktorė tvirtina, kad dėl taupymo. Tačiau ar nebus taip, kaip toje patarlėje: šykštus moka du kartus? Kai apipelijusioms sienoms remontuoti reikės dvigubai daugiau pinigų?

Vabalninkiečiai – švarūs

Vabalninkiečiai gali didžiuotis: murzini nevaikšto, pirtį užkuria kas antrą savaitgalį.

– Sulaukiame biržiečių desantų. Ir telefonu daug žmonių apie pirtį teiraujasi, – sakė Vabalninko seniūnas Stepas Gudas.

Vabalninkiečiai pirtį kūrena malkomis.

– Malkų neperkame, pasiruošiame patys. Turime ne tik šiai, bet ir kitai žiemai. Tik truputį durpių nusiperkame. Todėl nuostolių dėl pirties neturime. Bet ir pelno nėra, – sakė seniūnas.

Seniūnija pirčiai kūrenti sutempia visus šapus iš tvarkomų pakelių, kapinaičių. Nė šakelė veltui nenueina. Suaugę žmonės už pirties malonumą moka dešimt litų, vaikai – penkis.

– Per šventes pirtelė veiks 22 ir 23 dienomis nuo 16 iki 21 valandos. 22 dieną maudysis vyrai, 23 – moterys, – sakė seniūnas.

Socialinių paslaugų centre – dušai ir prabangi vonia

Biržiečiai, kuriems Vabalninkas per toli, darbo dienomis gali praustis Socialinių paslaugų centro dušuose.

Socialinių paslaugų centro direktorė Irina Endziulaitienė sakė, jog biržiečiai mėgsta dušo procedūras. Neįgaliesiems jos kainuoja 5 litus, kitiems žmonėms – 7 litus. Centre yra dvi dušo kabinos.

Pasak direktorės, biržiečiai gali nusimaudyti ir voniose, tačiau jos nepopuliarios. Kodėl? Galima spėti. Pusvalandį turkštis paprastoje vonioje kainuoja 20 litų (neįgaliajam – 15 litų), o penkiolika minučių masažinėje vonioje kaštuoja 22 litus (neįgaliajam – 18 litų). Kaina nemenka žmogui, kurio pajamos neleidžia įsirengti vonios namuose. Tiesa, direktorė tvirtino, jog laiko limitas mauduoliams įvestas vien dėl to, kad žmonės nepiktnaudžiautų. O maudosi jie tiek laiko, kiek reikia.

Lieka tik pavydėti pirtelių bei sveikatingumo kompleksų kitų rajonų žmonėms. Biržiečiai priversti tenkintis Paslaugų centro dušo kabinomis. Arba išsikirsti eketę ir sekti ruonių pavyzdžiu.

Edita Mikelionienė. „Biržiečių žodis“

selonija.lt inf.