Dėl pieno grumtynės aštrėja

Panevėžio miesto valdžia džiaugiasi sulaukusi pirmųjų investuotojų pramonės parke. Vienas jų – Liežio kooperatinė bendrovė, skelbianti, kad statys pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Toks projektas turėtų džiuginti ir pieno gamintojus, tačiau šiems kyla daugiau klausimų nei džiugesio.

Apie kooperatyvą – jokių žinių

„Pirmą kartą girdžiu tokios bendrovės pavadinimą ir apie tokius planus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Liežio kooperatinė bendrovė nežinoma ir pieno gamintojų kooperatyvus vienijančios asociacijos „Karvutė“ direktoriui Arvydui Jurgelaičiui. „Ar toks kooperatyvas superka gamintojų pieną?“ – klausė šios organizacijos vadovas.

Molėtų rajono Alantos miestelyje registruotos Liežio kooperatinės bendrovės nepavyko rasti pieną superkančių bendrovių sąraše.

„Negirdėtas kooperatyvas. Skatindami žemdirbių kooperaciją, sudarėme sąlygas kooperatyvams vystyti veiklą. Toks kooperatyvas Molėtų rajone teoriškai būtų geras projektas, bet įdomu, kokia praktika. Gana intriguojanti informacija, reikės pasitikrinti“, – susidomėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Kaip skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje, Liežio kooperatinei bendrovei pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pieno perdirbimo ir rinkodaros cechui steigti numatyta bemaž 10 mln. Lt parama.

Šykšti informacijos apie veiklą

Su Panevėžio miesto valdžia sutartį dėl investicijų pramonės parke pasirašęs Liežio kooperatinės bendrovės pirmininkas Ignas Grudzinskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad pieno perdirbimo ceche per dieną iš pradžių planuojama perdirbti 50 tonų, o vėliau – iki 200 tonų pieno.
Liežio kooperatinė bendrovė išsinuomojo 2 ha sklypą. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 24 mln. Lt. 

Pradėti statyti cechą planuojama kitų metų gegužę ar birželį, o gamybą – dar maždaug po metų.
I.Grudzinskas patvirtino, kad bendrovės investiciniam projektui skirta apie 10 mln. Lt Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama. Bendrovės ir investicinio projekto vadovas nenorėjo atskleisti, kokią produkciją numatyta gaminti. „Galiu pasakyti, kad tai nebus produkcija galutiniam vartotojui. Ji bus skirta Vakarų rinkoms. Konkrečiau įvardyti nenorėčiau dėl komercinių dalykų“, – sakė I.Grudzinskas.

Anot specialistų, dabar populiaru gaminti pieno baltymų koncentratą, kuris gali būti naudojamas sūrių, konditerijos gaminių gamyboje, farmacijos pramonėje ir kt.

Liežio kooperatinės bendrovės pirmininkas dar šykščiau kalbėjo apie dabartinę bendrovės veiklą bei jos narius. Esą tokia yra pajininkų pozicija. „Galiu pasakyti, kad mes esame pasiruošę tokiai veiklai. Šioje srityje turime pakankamai daug patirties, teko dirbti ne vienoje pieno perdirbimo įmonėje“, – dėstė I.Grudzinskas.

Nauja pieno rinkos dalyve tapti ketinančios bendrovės vadovas patikino, kad žino, kokia kova vyksta dėl pieno žaliavos, tačiau tvirtino, jog konkurencijos nesibaimina. „Naujajame ceche bus perdirbama gana nedaug pieno – nuo 5 proc. iki 9 proc. bendro šalyje pagaminamos žaliavos kiekio. Be to, pagaminti produktai bus eksportuojami ir vietos rinkoje nekonkuruos“, – aiškino Liežio kooperatinės bendrovės pirmininkas.

Kaip naujas pieno perdirbimo cechas užsitikrins reikiamą žaliavos kiekį? I.Grudzinskas tvirtino, kad numatyta bendradarbiauti su esamais pieno gamintojų kooperatyvais. Su jais esą preliminariai sutarta dėl žaliavos. 

Daugėja pieno rinkos žaidėjų

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas gana skeptiškai vertina jam nežinomos kooperatinės bendrovės planus statyti pieno perdirbimo cechą. „Dabar įsiterpti į pieno produktų rinką būtų nelengva. O jei ketinama eksportuoti, tai tam reikia didelių produkcijos kiekių. Perdirbti 50 tonų per dieną – mažai. Konkuruoti norinčiai pieno perdirbimo gamyklai kasdien reikėtų 1 000–1200 tonų žaliavos. Be to, sunku patikėti, kad nauja įmonė, neturinti nei perdirbimo apimčių, nei žaliavos, gautų tokią paramą“, – samprotavo vadovaujamo darbo pieno perdirbimo pramonėje patirties turintis J.Vilionis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas sutiko, kad ir 50–200 tonų pieno, į kurias kasdien galėtų pretenduoti naujas pieno rinkos dalyvis, sukeltų papildomą įtampą kovojant dėl lietuviškos „baltosios naftos“. „Jau dabar pieno perdirbimo įmonės dirba ne visu pajėgumu. Dar savo dalį pasiims kooperatyvo „Pienas LT“ gamykla. Nebus ko atsivežti iš Latvijos, kur pieno gamintojai taip pat stato perdirbimo įmonę. Grumtynės dėl žaliavos tik aštrės“, – neabejoja J.Vilionis.

Pasak R.Krasuckio, iš esmės žinia, kad pieno gamintojai stato perdirbimo įmonę, yra gera, bet ji kol kas – popierinė. „Toks apsisprendimas būtų geras, tačiau ir rizikingas. Geriausia, kai ūkininkai ne tik gamina pieną, bet ir valdo jo perdirbimą bei produkcijos pardavimą. Taip yra ne vienoje Europos valstybėje. Mūsų šalyje susiklostė kitokia situacija – perdirbimas atskirtas nuo gamintojų“, – teigė ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius.