Kybartiečio operaciją apgaubė nesusipratimai

Ryžosi operacijai

 Su tėvu gyvenanti, bet nuolat į užsienį išvykstanti kybartietė Indrė Stalgytė jau kuris laikas kalbino tėtį ryžtis operacijai, mat susidariusi išvarža 48-erių metų vyrui pradėjo kelti problemų, skaudėdavo. Paskutinį kartą grįžusi iš užsienio duktė įkalbėjo tėtį, ir jie nuvyko į Vilkaviškio ligoninę pasikonsultuoti. Apžiūrėję medikai pritarė, kad operuotis būtina, ir savaitę liepė negerti kybartiečio naudojamų kraują skystinančių medikamentų, o tada atvykti. Kaip pasakojo Indrė, jos tėtis Algirdas jau tada medikus įspėjo, jog turi problemų su širdimi, sutrinka jos ritmas, tad gali neatlaikyti narkozės. Tačiau medikai patikino, kad viskas bus gerai.

Sutartą dieną Algirdas Stalgys su dukra, kaip liepti, nuo ankstaus ryto prisistatė į ligoninę. Ligonį operuoti ketinęs chirurgas Dainius Jurevičius pasiteiravo, ar Algirdas nesinervina, ar nereikėtų jam prieš operaciją raminamųjų tabletės. Tačiau operacijai nusiteikęs vyras tabletės atsisakė. Indrę nustebino tai, kad ligoniui niekas neskyrė tyrimų, nepamatavo net kraujo spaudimo.

Apie 11.30 val. su ratukais atvykusios dvi slaugytojos Algirdą išsivežė į operacinę, o Indrę patikino, kad operacija, nors ir nesudėtinga, užtruks, tad mergina gali valandai eiti pasivaikščioti į miestą.

Slaugytojos nežinojo

 Grįžusi po valandos Indrė kantriai laukė žinių iš operacinės. Koridoriuje pasirodęs vienas ligoninės chirurgų, apie kurio „kietą“ humorą kybartietė jau buvo girdėjusi, liepė merginai nelaukti. Jis pasakė, kad operacija neįvyko, nes ligoniui sustojo širdis.

– Kai paklausiau, ką tai turėtų reikšti, chirurgas dar kartą linksmai paaiškino, jog visa tai – dėl rūkymo, – prie operacinės durų patirtus įspūdžius pasakojo Indrė. – Tačiau aš į tokius gydytojo juokelius nekreipiau dėmesio, nes žinojau, kad operavo visai kitas chirurgas.
Vis dėlto netrukus slaugytojoms į palatą parvežus A. Stalgį, Indrė jų pasiteiravo, ar viskas gerai. Šios patvirtino, jog operacija pavykusi. Medikės po narkozės bundančiam ir gerti prašančiam pacientui liepė neduoti nei valgyti, nei gerti ir neleisti keltis, nes po operacijos kurį laiką to daryti negalima. Pasiteiravusios, ar turi specialų diržą, kuriuo reikia perrišti išvaržos operaciją patyrusį pacientą, slaugytojos patarė Indrei dar kurį laiką pasivaikščioti, nes po narkozės žmogus ne taip greitai atsigauna.

Paklaususi, ar tėčiui nieko neskauda, mergina išskubėjo ieškoti operavusių gydytojų D. Jurevičiaus ir anesteziologo Lino Blažaičio, kad galėtų išsiaiškinti, kaip slaugyti ligonį po tokios operacijos. Tačiau gydytojų skyriuje jau nebuvo.

Negalėjo patikėti

 Kantriai tris valandas laukusi, kol tėtis pagaliau visiškai atsigaus, Indrė palatoje vėl išvydo kandžiu humoru garsėjantį chirurgą. Šis vėl merginai užsiminė apie neįvykusią operaciją. Tačiau nesumetusi, kaip reaguoti į vis juokaujantį mediką, Indrė patikino, kad viskas gerai: tėtis, prižiūrimas slaugytojų, baigia atsigauti po operacijos ir tuoj jausis visiškai sveikas.

Tik tada, kai chirurgas atklojo ligonio pilvą, Indrė ir šalia buvusios skyriaus slaugytojos liko be žado: jokio pjūvio nebuvo. Medikės susižvalgė, o Indrė liko šokiruota. Ji negalėjo patikėti, kad niekas iš operacijoje dalyvavusių medikų nesiteikė nei jai, nei ligonį slaugančiam personalui pasakyti apie A. Stalgio būklę. Apie tai, jog išvarža liko neišoperuota, nežinojo ir pats pacientas.

Ryte ligonį vizitavęs chirurgas D. Jurevičius paaiškino, kad pradėjus leisti narkozę A. Stalgiui sutriko širdies ritmas, todėl operacijos atsisakyta. Iš ligoninės išrašomam pacientui medikas patarė pasigydyti širdį, o tada atvykti operacijai.

Pas Kauno medikus nuvykęs konsultuotis A. Stalgys papasakojo savo istoriją ir išgirdo, jog nuo operacinio stalo galėjo ir neatsikelti. Kauniečiai tikino, kad esant tokiai širdies būklei operacijos metu reikia taikyti dalinę nejautrą, o ne vadinamąją pilną narkozę.

Tėtį slaugiusi Indrė nutarė netylėti ir paviešinti šią istoriją. Merginai buvo skaudu dėl patirto abejingumo, be to, ją kankina nerimas, kad nereikalinga narkozė galėjo pakenkti tėčio sveikatai. Kybartietė tvirtino girdėjusi, jog kiekviena narkozė žmogaus gyvenimą sutrumpina penkeriais metais.

Įprastas atvejis

 Su skundu supažindintas chirurgas D. Jurevičius ir anesteziologas L. Blažaitis nieko neįprasto šioje istorijoje neįžvelgė. L. Blažaitis tvirtino, jog anesteziologų darbe gan dažnai pasitaiko atvejų, kai pradėjus įvadinę narkozę paaiškėja, kad trinka ligonio širdies veikla. Taip pasitaiko dėl įvairių faktorių: sveikatos sutrikimų, nerimo prieš operaciją, reakcijos į medikamentus ir kt. Anesteziologas tvirtino savo darbą atlikęs tinkamai ir nematąs reikalo aiškintis. Jei ligonis arba jo artimieji turi pretenzijų, gali kreiptis į medicininį auditą ar teismą.

Chirurgas D. Jurevičius taip pat buvo įsitikinęs, kad A. Stalgio atvejis – eilinis. Šiuo atveju chirurgas apskritai jaučiasi niekuo dėtas, nes operuoti jam neteko. Tądien mediko darbo diena baigėsi 12 val., todėl jis iškart išvyko namo. Apie kilusį nesusipratimą sužinojo tik kitą dieną.

Narkozė nekenkia

 Tuo tarpu ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojui medicinai Petrui Vaitiekūnui šis atvejis nepasirodė toks eilinis. Tiesa, susipažinęs su paciento ligos istorija, medicininių pažeidimų medikas neįžvelgė. A. Stalgys planinei, dienos chirurgijos paslaugoms priskiriamai operacijai atvyko su šeimos gydytojo siuntimu, todėl visi reikalingi tyrimai jam buvo atlikti iš anksto.

Operacinėje ligonis būna prijungiamas prie būklės stebėjimo monitoriaus, todėl gydytojai mato jo širdies darbą, kraujospūdžio ir kitus reikalingus sveikatos parametrus.

P. Vaitiekūnas patikino, kad narkozė žmogaus gyvenimo tikrai netrumpina. Mitas apie kenksmingą narkozės poveikį sveikatai likęs iš senų laikų, kai dar buvo naudojami kiti medikamentai. Šiuolaikinėje medicinoje, jei ligoniui dėl tam tikrų pakenkimų ar kitų priežasčių reikalinga ramybės būsena, labai dažnai taikoma netgi ilgalaikė narkozė, sukeliama ne vienai parai.

Pažeidė etiką

 Tačiau P. Vaitiekūnas pripažino, kad nenormalu, kai artimieji, pats pacientas ir netgi kolegos medikai neinformuojami apie neįvykusią operaciją bei ligonio sveikatos būklę.

„Gydytojai ar operacinės slaugytojos turėjo pranešti Chirurgijos ir traumatologijos-ortopedijos skyriaus personalui, – patikino P. Vaitiekūnas. – Kodėl įvyko toks nesusipratimas, net sunku komentuoti. Nors tai ne gydymo klaidos, vis dėlto reikia pripažinti, jog su medicinine etika tai prasilenkia.“ Vyr. gydytojo pavaduotojas pažadėjo šį atvejį apsvarstyti su ligoninės personalu, kad daugiau tokių nesusipratimų nepasikartotų.

Eglė Kviesulaitienė