Daugiabučių modernizavimas: baubas ar investicija

Pro kiaurus langus, neapšiltintas sienas, susidėvėjusį stogą vėjas į butus braunasi kiaurai, išpūsdamas taip brangiai gaunamą šilumą. Daugelis dėl šios padėties kaltina šilumos tiekėjus, keiksnoja kosmines kainas. Valdžia sako, kad iš dalies ir patys žmonės kalti, nedrįsdami imtis radikalių permainų ir ragina daugiabučių gyventojus dalyvauti renovacijos programoje, efektyviai panaudoti šiluminę energiją būstuose, sumažinant suvartojamos šilumos kiekį, nemažinant būsto komforto sąlygų.

Kol vieni svarsto, kiti prieštarauja, Marijampolėje, V.Kudirkos gatvėje, vieno pirmųjų renovuoto dvylikaaukščio bendrijos pirmininkas Gintautas Kavaliauskas dalijasi pasiektais rezultatais.

Vieni pirmųjų

Dvylikaaukštis V.Kudirkos gat­vėje buvo pradėtas renovuoti 2009 metais. Anot bendrijos pirmininko, šiandien daugiabutis atnaujintas, apšiltintas iš pagrindų. Pakeisti visi langai, įstiklinti ir apšiltinti balko­nai. Apšildymo sistemoje sumon­tuoti termoreguliatoriai ir šilumos davikliai. Ant stovų įrengti balansi­niai ventiliai leidžia per visą sistemą vienodai paskirstyti vandens srautus. Todėl temperatūra radiatoriuose vi­suose butuose vienoda. Karšto van­dens sistemoje sumontuoti elektro­niniai vandens apskaitos skaitikliai. Anksčiau kiekvienas gyventojas nusirašydavo šiuos rodmenis ir ne visada sąžiningai perduodavo. Todėl tarp bendrijos skaitiklio rodmenų ir gyventojų pateiktų duomenų susidarydavo didelis skirtumas. Nukentėdavo sąžiningai mokesčius mokantys gyventojai. Dabar davi­niai į bendrovę „Litesko" keliauja elektroniniu būdu, nepriklausomai nuo buto skaitiklio rodmenų.

Pradžia nelengva

Bendrijos pirmininkas Gintautas Kavaliauskas sako, kad vienas sun­kiausių darbų visame šiame etape buvo įkalbėti gyventojus. Skeptikų buvo daug, pasipriešinimas, ypač vyresniojo amžiaus žmonių, didelis. Gyventojai negalėjo suprasti, kodėl naujai statytą (1993 metais dvylika­aukštis buvo atiduotas naudoti) namą reikia renovuoti. Tačiau gyventojai negalėdavo žiemą prie sienos lovos pastatyti. Prišaldavo patalynė, lauke nuo sienų jau trupėjo plytos.
Bendrijos pirmininkas prisime­na, kad kiekvieną vakarą tekdavo lankyti gyventojus ir aiškinti, įkalbi­nėti. Taip pamažu didžioji bendrijos gyventojų dalis sutiko dalyvauti renovacijos programoje ir moder­nizuoti namą. Pagal įstatymą spren­dimas priimamas, jeigu jį palaiko didesnė pusė bendrijos narių.

Sėkmingas projektas - pusė darbo

Bendrijos pirmininkas Gintau­tas Kavaliauskas neabejoja, kad sėkmingą namo renovaciją lėmė puikiai parengtas techninis projek­tas. Nors tai buvo sudėtingas darbas. Naujam statiniui projektą lengviau paruošti, negu renovacijai. Juk pri­valai prisitaikyti prie esamų sąlygų. Projektuotojų paieškos užsitęsė penkis mėnesius. „Žvalgiausi Vil­niuje, Kaune. Už techninį projektą prašė 35-50 tūkstančių litų. Mūsų bendrijai tai buvo per dideli pinigai. Marijampolėje irgi niekas neapsiė­mė padaryti už mažesnę kainą. Šio darbo imtis sutiko tik uždarosios akcinės bendrovės „Niša" vadovas Metas Ražinskas. Jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia - 25 tūkstančiai litų su PVM.
Šiandien bendrijos pirmininkas gali pasakyti, kad tai buvo geras pasirinkimas. „Labai svarbu, kai projektuotojai vietoje, tame pačiame mieste. Jeigu kas nors neaišku, reikia pasitarti, skambutis, ir visi susitinka. Neaiškumų buvo tikrai daug, nes tai pirmas tokio didelio statinio re­novacijos projektas Marijampolėje. Žiūrėk, iš vakaro apsitarėme, ryte jau brėžinys ant stalo",- pasakojo Gintau­tas Kavaliauskas. Techninis projek­tas, kurio vadovas Metas Ražinskas, architektas Vytautas Ražinskas, buvo parengtas per pusę metų.
Metas Ražinskas mano, kad projekto sėkmę lėmė ir kompeten­tingas užsakovas, puikiai savo darbą išmanantis bendrijos pirmininkas Gintautas Kavaliauskas, kuris sugebėjo ne tik gyventojus įtikinti modernizavimo nauda, bet orienta­vosi ir projektavimo darbuose. Todėl dirbti buvo malonu.

Privalumai akivaizdūs

Šiandien jau galima pasakyti, ar daugiabučio namo modernizavi­mas pasiteisino. „Šimtu procentų. Modernizavus šildymo sistemą šalčiausią sausio mėnesį, palyginti su visu miestu, mūsų namas vienam kvadratiniam metrui sunaudojo ma­žiausiai šilumos. Kvadratinio metro kaina už šilumą - 3,3 lito. Anksčiau būdavo nuo 5 iki 6 litų. Butus šildyti pradėjome tik spalio pabaigoje, iki to laiko tikrai nešalome. Ir tai radia­toriai butuose buvo užsukti, šilumos pakako nuo šylančių stovų. Tem­peratūra siekdavo 18-20 laipsnių", - pasakojo bendrijos pirmininkas.
Anot jo, pavasarį, kai saulėta, butuose šilta, gali užsisukti šilumą. Daugiabučiuose, kur nėra termoreguliatorių, žmonės dūsta nuo karščio ir pinigus kaip į balą meta. Moderni­zuotame dvylikaaukštyje apskaitos skaitiklis įrengtas kiekviename bute. Moki tiek, kiek sunaudoji šilumos. Ir pykčių, kad vienam šalta, o kitas pataupyti nori, neliko. Tikimasi, kad mokėdami už šildymą mažesnius mokesčius gyventojai per keletą metų susigrąžins įdėtas lėšas.
Pasikeitė ir namo estetinis vaizdas, gražesnė miesto aplinka. Be to, modernizuotame name ir buto vertė didesnė.

Kiek tai kainavo?

Didžiausias rūpestis daugiabu­čių modernizavimo procese, nesi­ginčijant dėl privalumų, - kiek tas malonumas kainuos, ar pensijinio amžiaus žmonės pajėgs susimokėti. Juk paskola - ne kiekvieno kišenei.
Pasak Gintauto Kavaliausko, dvylikaaukščio renovacija atsiėjo 1 milijoną 200 tūkstančių litų. Valsty­bės skyrė (be komercinio ploto) 469 tūkst. 28 litų paramą. Savivaldybės parama - l30 tūkst. 483 Lt. Taip pat savivaldybės administracija už savivaldybės socialinius būstus apmokėjo 60 tūkst. 944 litus. Dau­giabučio gyventojai sumokėjo 524 tūkst. 366 litus. Banke „Snoras" dešimčiai metų namo renovacijai paimta 175 tūkst. 390 litų paskola. Bendrijos pirmininko žiniomis, as­menines paskolas būsto renovacijai ėmė dešimties butų savininkai. Kiti rado lėšų. Kaina kiekvienam butui buvo skirtinga. Buvo atsižvelgiama į plotą, renovacijos apimtį. Vieniems reikėjo langus keisti ir balkonus stiklinti, kiti jau buvo šiuos darbus pasidarę savo lėšomis. Žmonėms už renovaciją teko mokėti nuo 9 iki 17 tūkstančių litų.

Valstybės parama labai sumažėjo

Pasak bendrijos pirmininko Gintauto Kavaliausko, jų namo renovacija pradėta pačiu laiku. Tuo­met šį procesą daug labiau skatino valstybė, suteikdama išskirtinę pa­ramą daugiabučių namų moderniza­vimui. Jos parama siekė iki 50 proc. išlaidų kompensavimo renovacijos priemonėms. Savivaldybės parama buvo iki 30 procentų.
Šiuo metu valstybė namų reno­vacijai teskiria 15 procentų, sutei­kiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgy­vendinti su vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Savivaldybė dau­giabučių modernizavimą remia iki 30 procentų. Socialiai remtiniems žmonėms valstybė sukūrė patrauklią socialinės paramos sistemą, pagal kurią jiems bus padengtos visos projekto įgyvendinimo išlaidos.
Pasak Marijampolės savivaldy­bės administracijos Turto valdymo specialistų, pagal šią programą dėl daugiabučių renovavimo iki šiol nesikreipė nė viena bendrija.

Bendrovės „Niša" veikla - per visą Lietuvą

Sėkmingą daugiabučio namo renovacijos projektą parengusios bendrovės „Niša" veikla neapsi­riboja vien Marijampole. UAB „Niša" specialistai rengia techninį projektą Lazdijų rajono Metelių pagrindinės mokyklos pertvarkymui į Piligrimų centrą. Taip pat ruošia­mas Skardupių senosios klebonijos rekonstrukcijos projektas, atliekami akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai" Kalvarijos cecho projektavimo darbai. Rengiama daug teritorijų planavimo dokumen­tų. „Niša" bendraautorė ruošiant techninį projektą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, „Ma­rijampolės senamiesčio viešųjų erdvių sutvarkymas", rengia pro­jektus inžinerinių tinklų klojimo, vandentiekio, nuotekų darbams, daug projektų ruošiama teritorijų tvarkymui - sklypų apjungimui, stambinimui arba priešingai - skai­dymui į mažus sklypelius.

Loreta Tumelienė, „Suvalkietis“

suduvosgidas.lt inf.