Probleminei savivaldybei vadovaujantis jauniausias šalyje meras pasirengęs prikelti Jonavą

Apie kadr ų politiką

B ūdamas 24-erių tapote mero pavaduotoju, prieš nepilnus metus stojote vadovauti valdančiajai koalicijai, kurią sudaro penkių partijų atstovai. Kaip jaučiatės vyresnių kolegų būryje?

Su kolegomis visada jaučiuosi lygiavertis, nors kai kurie nustemba išvydę jauną žmogų rajono vadovo kėdėje. Man kur kas maloniau, kai pastebi ne amžių, o mano darbus.

Esate bene labiausiai išsilavinęs meras, įgijęs net tris aukštojo mokslo diplomus. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau tenka girdėti (kartais tai mėgsta pabrėžti ir darbdaviai), jog vertingesnis specialistas ne tas, kuris turi diplomą, o kuris nuovokus, greitos reakcijos, turintis darbinių įgūdžių, atsakingas ir t. t. Ar Jūs savo kasdieniame darbe panaudojate mokslo žinias ir kuriam pretendentui į darbo vietą – išsilavinusiam, turinčiam patirtį, o gal partijos kolegai – socialdemokratui atiduotumėte pirmenybę?

Mano siekis studijuoti keliuose universitetuose nebuvo tik užgaida – norėjau turėti kaip įmanoma platesnio profilio išsilavinimą. Stengiausi įgyti tiek teisės, tiek ekonomikos, tiek vadybos žinių. Universitete įgytos žinios padeda kasdienėje veikloje nagrinėjant įvairius teisinius klausimus, sprendžiant, kaip geriau koordinuoti ir kontroliuoti spartesnį projektų vykdymą ir ES lėšų įsisavinimą.

Priimant žmogų į darbą visų pirma kliaučiausi žiniomis ir patirtimi. Tačiau būna, jog pabendravęs su pretendentu jaučiu, kad jis sugebėtų susitvarkyti su užduotimis, net jei ir neturi patirties. Todėl būtina atsižvelgti į kiekvieną žmogų, kartais verta gal ir avansu, ypač jaunam žmogui, suteikti galimybę. Klausimas apie partinę priklausomybę vis dar opus vykdant kadrų politiką ne tik savivaldybėse, bet ir kitose valdžios institucijose. Nereti skandalai, susiję su oponentų „valymais“ ir savų protegavimu. Kadrų politika, paremta politinio munduro spalva,  yra absoliučiai ydinga.

Apie užmojus ir ambicijas

Vadovaujate vieno mažiausi ų Lietuvoje, tačiau geografine padėtimi turistui ir verslininkui labai patrauklaus rajono savivaldybei. Kaip sekasi panaudoti šias sąlygas pritraukiant investicijas, turistų srautus?

Jonavos rajono taryboje patvirtintas ilgalaikis strateginis plėtros planas iki 2021 metų numato gaires, kaip turėtų būti vystomas rajonas. Nors pastaruoju metu nemažai investavome į viešųjų erdvių infrastruktūrą (pėsčiųjų ir dviračių takus, žaidimų aikšteles ir kt.), tačiau nesitikime tapti turistų traukos centru ir konkuruoti su Druskininkais, Birštonu ar Neringa. Mūsų tikslas – darni tiek verslo, tiek turizmo infrastruktūros plėtra. Verslo plėtrai esame numatę per 150 hektarų ploto žemės sklypą, kuriame ateityje norėtume matyti pramonės parką.

Esate sakęs, kad „savivaldoje, priešingai nei Seime ar Vyriausybėje, viskas kiek paprasčiau. Atskirties tarp skirtingoms politinėms ideologijoms atstovaujančių politikų nėra tiek daug“. Tačiau šiam Jūsų teiginiui prieštarauja pavyzdžiai iš gyvenimo – prieš nepilnus metus būtent dėl politinių žaidimų postus paliko ne vienos savivaldybės meras... Tiesa, apie intrigas Jonavos rajono savivaldybės taryboje lyg ir neteko girdėti. Kaip pavyksta suderinti skirtingus šio choro balsus?

Ideologinių ar bent programinių kovų rajonuose, kurie nėra regionų centrai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir kt.), mažai. Gal ir gerai, nes skirtingų partijų politikai mato tas pačias problemas,  neretai net ir jų sprendimo būdai sutampa. O politiniai žaidimai, tiksliau, per didelės asmeninės ambicijos, visada kelia įtampą,  neretai perauga į priešpriešą, bandymus atstatydinti rajono vadovą. Dažnai tai neturi nieko bendro su skirtingomis idėjomis, programinėmis nuostatomis.

Jonavos rajono valdančiąją koaliciją sudaro penkios skirtingos partijos. Džiaugiuosi, kad mūsų rajono valdžios choras traukia bendrą dainą. Žinoma, dirigentui reikia įdėti daug pastangų – spontaniškumui ir improvizacijai vietos mažai. Būtų naivu manyti, kad man vadovaujant taryba ir administracija dirba idealiai. Į kritiką stengiamės reaguoti keisdami padėtį, žinoma, jeigu įmanoma ją pakeisti. Deja, kai kurie prašymai, net ir visiškai suprantami žmogiškai, neįveikiami nei merui, nei vietos institucijoms.

Jonavos rajono savivaldyb ė turi probleminės savivaldybės statusą. Tokį pat statusą turinčio Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė pastaruosius metus, kai visi aplink dejuoja ir keikia krizę, yra pavadinęs... Ignalinos aukso amžiumi, nes įgyvendinta puikių europinių projektų. Kiek ir kokių projektų įgyvendina Jūsų vadovaujama savivaldybė? O gal ir Jonavai pastarieji metai buvo aukso amžius?

Taip, Jonavos rajono savivaldybė, kaip probleminė teritorija, gali gauti papildomą tikslinį finansavimą viešosioms erdvėms tvarkyti, daugiabučiams modernizuoti, socialiniam būstui plėsti. Tad galbūt šį papildomą finansavimą ir galima būtų vertinti kaip savotišką „aukso amžių“.

 Vien tik rajono biudžeto lėšomis savivaldybė nebūtų atlikusi tiek daug gyvenamosios aplinkos gerinimo darbų gyventojų patogumui, poilsiui ir rekreacijai. O daugiabučių namų atnaujinimas, matyt, iš viso nebūtų prasidėjęs. Žinoma, šiomis laikinomis priemonėmis visų Jonavos problemų neišspręsime (finansavimas probleminėms teritorijoms numatomas tik iki 2013 m.), tačiau tai suteikė galimybių sutvarkyti didžiausius skaudulius.

Apie pagalbą žmogui

Šiandien visi (o ypač  politikai) skatina žmones mylėti savo kraštą, neprarasti vilties ir tikėjimo. Tačiau žmonės laukia konkrečių darbų. Kuo Jūs (Jūsų vadovaujama savivaldybė) konkrečiai padedate jonaviškiui, kad jo diena būtų saugesnė, šiltesnė, gražesnė?

Neseniai susitikome su gyventojais (tokie susitikimai kartkartėmis rengiami, kad išgirstume žmonių pasiūlymus, pastabas, pageidavimus), ir džiaugiuosi, jog sulaukėme kur kas mažiau kritikos, o daugiau padėkų už rūpinimąsi, kad miestas būtų gražesnis, patogesnis gyventi. Ypač populiarūs dviračių takai, o atnaujinta Neries krantinė tapo įvairaus amžiaus jonaviškių traukos centru.

 Viena iš pirmenybinių sričių laikau centralizuotos šilumos vartotojų sąskaitų mažinimą. Todėl artimiausiuose planuose – naujo, medienos kurą naudojančio katilo statyba Girelės katilinėje, kiti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimo projektai.

Šiuo metu J. Ralio gatvėje atliekamas eksperimentas: įrengti LED šviestuvai. Jei jis pasiteisins,  šviestuvai bus įrengti ir kitose miesto gatvėse.

Jonavoje yra 16 stebėjimo kamerų. Tai didelis palengvinimas policijai ir įspėjimas linkusiems nusikalsti. Beje, savivaldybėje jau įsteigtas Viešosios tvarkos skyrius tvarkai mieste palaikyti; planuojame įsigyti riedžių, kurie palengvins darbą patruliuojantiems mieste.    

Kartą per mėnesį tradiciškai su administracijos specialistais, Miesto reikalų komiteto nariais ir žiniasklaidos atstovais apžiūrime Jonavą: ką dar reikia padaryti, kad žmonėms būtų patogiau, saugiau ir pan. Trūkumams šalinti, idėjoms įgyvendinti numatome ne tik atsakingus specialistus, bet ir darbų atlikimo terminus. Žodžiu, miesto apžiūra nepraeina veltui.  Šios tradicijos laikysimės ir 2012-aisiais, būsime atviri ir kritikai, ir konstruktyviems pasiūlymams. 

Prieš kelerius metus nemaža Jonavos problema buvo ilga laukiančiųjų socialinio būsto eilė. Kaip sekasi spręsti šį galvosūkį?

Sunkiai... Šiuo metu laukiančiųjų socialinio būsto sąraše registruotų šeimų (asmenų) yra net 946. Nors pagal finansines galimybes stengiamės pagerinti valdomo socialinio būsto kokybę, o už Aplinkos ministerijos skiriamas lėšas didiname socialinių būstų skaičių, padėtis iš esmės nesikeičia.

 Pokyčiams būtina koordinuota valstybės politika. Manau, kad tam būtinos ir valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo pataisos,  reikėtų permąstyti valstybės remiamo būsto kreditavimo sistemą. Ji ypač aktuali jaunoms šeimoms, kurių pajamos per menkos būstui įsigyti.

 Man neretai kyla klausimas: Jonavoje laukiančiųjų socialinio būsto eilėje  - arti tūkstančio žmonių, o kur jie visi gyvena šiuo metu? Neteko matyti Jonavoje palapinių miestelio... Matyt, vos pilnametystės sulaukę jauni žmonės, užuot bandę kabintis į gyvenimą, įsirašo į socialinio būsto eilę.

Apie projektus

Jonavos rajono savivaldybė pagal probleminės teritorijos statusą turi 48 projektus: 6 viešosioms erdvėms tvarkyti (2009 m. rekonstruotos miesto aikštės, 2011 m. sutvarkyta Neries krantinė, nutiesiant dviračių-pėsčiųjų takus, 2012–2013 m. bus tvarkoma aplinka tarp daugiabučių namų, įrengiant vaikų žaidimų, sporto, mašinų stovėjimo aikšteles, šaligatvius – rengiami 3 projektai skirtinguose kvartaluose.

Joninių slėnyje darbai turėtų prasidėti 2012 m.: jame bus įrengta kriauklės formos scena ir suformuota aplinka dideliems renginiams atviroje erdvėje); 38 daugiabučių atnaujinimo projektus (jau atnaujinta 14 namų, dar 3 projektai įgyvendinami, 17 paraiškų vertinama, dar 4 bus pateiktos 2012 m. pradžioje). Nors pasirinkta tik išoriškai apšiltinti daugiabučius, atnaujintų namų šiluminės energijos suvartojimas sumažėjo 25–35 proc.; 4 socialinio  būsto projektus (2012 m. bus pradėta penkiaaukščio, buvusio bendrabučio, rekonstrukcija – bus įrengti 56 socialiniai būstai. Taip pat bus kompensuotos socialinio būsto gerinimo išlaidos, jei butas – atnaujintame daugiabutyje).

Aurelija ARLAUSKIENĖ (LSŽ)