Per me­tus - de­šim­tys ge­rų dar­bų, tau­pan­čių pi­ni­gus, gra­ži­nan­čių bui­tį

Bendrijos pirmininkė Meilutė Lukoševičienė noriai sutiko pakalbėti apie per metus nuveiktus darbus.

 Keli darbai - efektas stulbinamas

„Prieš metus atsiskyrėme nuo daugiabučių namų bendrijos, jungusios net keturis namus. Daug kas tapo aiškiau, paprasčiau. Nepamenu, kad per penkiolika metų būtų daryta revizija, o susirinkimai virsdavo tik pasisvaidymu priekaištais. Pradėjus vadovauti bendrijai, išsirinkome valdybą, surengėme gyventojų apklausą, kuo pirmiausia turėtume pasirūpinti. Juk namui - keturiasdešimt metų, o remontuotas jis nedaug: prieš dešimt metų palopytas stogas, pakeistos durys“, - prisimena pirmininkė M.Lukoševičienė, gyvenanti šiame name.

Ypač prasti buvo daugiabučio vamzdynai, rūsyje elektros laidai tiesiog kabėjo pririšti prie jų. Tik dviejuose sandėliukuose buvo elektra, kitų savininkai pasišviesdavo žiebtuvėliais. Meilutė šiandien neslepia, dažnai neužmigdavusi, bijodavusi, kad neatsitiktų nelaimė. Ji pirmiausia skubėjo tvarkyti elektros instaliacijos. Įrengus laiptinių apšvietimo judesio daviklius, nustebino gautas efektas. Iki elektros sutvarkymo gyventojai kiekvieną mėnesį mokėjo po aštuonis litus, dabar - apie litą.

Kanalizacija name tiesiog sutrešusi. Gyventojai jos vamzdynus buvo sutvarstę marle, apsukę vielomis, savaip remontavę, bet fekalijų kvapas vis tiek prasiskverbdavo. Vamzdynus pakeitus plastikiniais, dingo ir nepageidaujami kvapai, tapo saugu. „Ramybės nedavė karšto vandens nutekėjimai. Susumavus įvadinio ir gyventojų skaitiklių rodmenis, kiekvieną mėnesį rasdavosi 30-40 kubų neatitikimas. Išdalijus kubus butams, kiekvieno savininkui tekdavo mokėti papildomai po 10-12 litų. Man pradėjus vadovauti, kaip tik siūlyta pasirinkti šilumos prižiūrėtoją. Nutarėme šilumos centru rūpintis patys, bendrovei „Litesko“ mokant tik už šilumą, o bendrovei „Dzūkijos vandenys“ - už šaltą vandenį karšto paruošimui. Todėl mums pigiau kainuoja ir šaltas vanduo, nes atkrinta „Litesko“ nusignybiamas galiukas. Pakeitėme visus karšto vandens apskaitos skaitiklius, nes ilgainiui jie apsiteršia kalkėmis ir rūdimis ir rodo netiksliai. Šiandien galime pasidžiaugti - karšto vandens rodmenų nesutapimą esame sumažinę daugiau kaip keturis kartus, jis neviršija dešimt kubų. Praeitą mėnesį butams teko mokėti tik po 77 centus“, - džiaugiasi pasiekimu bendrijos pirmininkė. Ji tikina, kad galima daug nuveikti, tik reikia netingėti dirbti. Gyventojai neslepia, ir anksčiau jie prašydavo pirmininko ir buhalterės daryti tvarką daugiabutyje, bet išgirsdavo, kad bendrijos vadovai - ne policininkai.

Liūtys tapo nebaisios

M.Lukoševičienė mena gyventojų bėdas dėl nuolat semtų rūsių. Prie daugiabučio pamatų vanduo buvo pragraužęs net duobes, nes Vilties 18 namas yra tarsi dauboje, į kurią subėga vanduo iš aplinkinių aukštumėlių. Ypač kentėjo pirmosios dvi laiptinės, kurių šaligatviai buvo aukščiau už namo pamatus. Nuogrindos įrengimas gyventojams kainavo 12,5 tūkst. litų. Atsirado tikinančių, kad buvo galima sutaupyti kelis tūkstančius, bet, pirmininkės teigimu, jei imiesi darbo, turi jį atlikti gerai, o ne bet kaip. Nors pasirinkta brangesnė nuogrinda, bet tvirtesnė, įleista į gylį, kad ateityje po liūčių nenučiuožtų. Jau atlikus darbus nuošė net kelios audros, bet gyventojų rūsiai liko sausi.

 Daugiabučio fasadą labai pagyvino nauji laiptinių ir rūsių langai. Žmonės mena, daug jų buvę be stiklų, užkaltų skylėtomis metalo plokštėmis. Pirmojo aukšto gyventojai šalo, prasibrovęs šaltis vėsino ir vamzdynus, kuriais teka šiluma. Be naudos, tapo ir gražu pažiūrėti, modernius langus vasarą galima praverti.

Naujoji pirmininkė, pasitarusi su specialistais, grąžino išpjaustytus laiptinėje radiatorius. Specialistų nuomone, šilumos poreikio jų sugrąžinimas nepadidins, gali net sumažinti.

Pavasarį aplinką papuoš želdiniai

Meilutė labai vertina gyventojų talkas. Pirmoji buvo surengta rūsiams švarinti. Ko tik juose nebuvo sukaupta per 40 metų. Vėliau laiptinėse atsirado šių valymo grafikai. Rengiamos talkos lapų, šakų grėbimui. Ji dėkoja miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio specialistams, laiku atsiuntusiems transportą šiukšlėms išvežti. Dar į talkas neateina tiek žmonių, kiek pirmininkei norėtųsi, bet ji tiki, kad ateityje ateis. Ne visi ir gali, pirmininkės teigimu, šešiasdešimties butų name apie 65 proc. butų savininkų yra pensininkai, dalis - visai senučiukai.

 Dar rudenį žmonės iškasė senus krūmus, vešėjusius kelis dešimtmečius. Pavasarį aplinką papuošti žada naujais želdiniais, kurių žadėjo miesto savivaldybė. Jos specialistai net ir planelį nupieš, kur ir ką geriau sodinti. Namo gyventojas Kęstutis Bardzilauskas išbetonavo smėliadėžę. Greta jos planuojama įrengti vaikų žaidimų pasaulį, kurį apjuos gyvatvorė, kad būtų ne tik saugu, bet ir gražu. Pirmininkė turi daug planų daugiabučiui priskirto žemės sklypo gražinimui. Ji nesupranta kitų pirmininkų teiginio, kad žemė yra savivaldybės ir ji turi švarinti, o ne gyventojai. Meilutė mano, kad tvarkytis turėtų patys žmonės, o savivaldybės valdininkai turėtų žiūrėti ne tik savo portfelių, bet ir miesto grožio: sukviesti bendrijų pirmininkus ir griežtai nurodyti, ką, kur tvarkyti. Pašnekovės teigimu, aplinkos specialistai ypač apleidę miesto medžius ir krūmus. Vilties gatvėje, parke prie poliklinikos, medžiai jau seniai negenėti. Dainavos mikrorajone, ypač augantys prie Dainavos pagrindinės mokyklos, pjūkliuko taip pat nematę, žmonėms, iš Vilties gatvės einantiems „Norfos“ parduotuvės link, jų šakos nuo galvos kepures nukelia. Moteris mano, jei medžių šakoms nugenėti nereikėtų leidimų, tvarka tikrai būtų geresnė.

Kiekvienas valo savo zoną

 „Jau antra žiema - mums tikras išbandymas. Pernai į sniego valymo talkas ateidavo penkiolika gyventojų, nors daugiabutyje - 36 vairuotojai. Šiemet, norėdami juos suaktyvinti, į pašto dėžutes įmetėme raginimus kiekvienam apsivalyti savo zoną. Juk tenka kviesti ir greitąją medicinos pagalbą, ir taksi. Malonu, kad vairuotojai suprato raginimą, aikštelės net blizga, vakarais ir rytais tarška įrankiai. Alvydas Stasionis dar pernai pagamino kelis kastuvus ir žadėjo, kad kiekvienos laiptinės rūsyje jų būtų. Kiti sniegą kasa savais.

„Namo gyventojai jau nesako, kad yra kiemsargis, kuriam jie moka už darbą. Renkame tam po litą nuo žmogaus, iš viso surenkame 133 litus. Iš jų „Sodrai“ tenka 32 litai, dar 9 proc. atima kitas mokestis „Sodrai“, 15 proc. - gyventojų pajamų mokesčio ir lieka tik 76 litai. Kiek darbų už tokį atlyginimą gali nudirbti žmogus? Pagal tą įkainį jam tenka dirbti tik po vieną valandą darbo dienomis. Jei gyventojai neprisidėtų, sėdėtume šiukšlyne ir sniegyne“, - sako pirmininkė, tvirtai įsitikinusi tuo, ką daro.

Apie daugiabučio renovavimą ji dar nesvajoja. Paskolos, kurias reikėtų imti, nes kitaip nebūtų galima išsiversti, senukams taptų tikra tragedija. Tačiau vasarą planuoja užlopyti fasado siūles. Jau domisi medžiagomis ir darbų kainomis. Daugiabučio seneliai Meilutę vadina meiliai, pirmininkute, už gerus darbus, jų interesų paisymą atsidėkoja švelniu rankos paglostymu, geru žodžiu.

Pirmininkė teigia, kad viena, be komandos, tiek darbų nenuveiktų. Ji dėkinga aktyviausiems valdybos nariams ir įgaliotiniams Janinai Liubamirskienei, Liudmilai Zaleckienei, Jūratei Bardzilauskienei, Adomui Kamienui, Antanui Virbalui, Vytautui Bražinskui, savo vyrui Justinui, geranoriškiems gyventojams Sauliui Juškauskui ir Valdui Kavaliauskui, visiems kitiems, kurie prie gerovės prisidėti ragina ir savo vaikus.

Al­do­na Kudzienė

alytausnaujienos.lt inf.