Istorikai spėja, kad žmonės varškę pradėjo valgyti gerokai anksčiau nei sviestą ar sūrį, nes ją pasigaminti paprasčiau. Viename romėnų veikale, parašytame I amžiuje, labai smulkiai aprašomas pieno rauginimas ir varškės gamyba. Čia teigiama, kad varškė yra mėgstamas visų turtuolių ir vargšų valgis.

Didelę varškės biologinę vertę lemia baltymai. Juose yra nepakeičiamų aminorūgščių, kurių organizmas pats nesintetina, todėl jų būtina gauti su maistu. Pieno baltymų yra visų ląstelių sudėtyje, hormonuose, fermentuose, imuninėse medžiagose. Varškėje esančios mineralinės medžiagos būtinos formuotis kaulų audiniams, o riebalai papildo organizmo energijos išteklius ir yra būtinas nervų ląstelių struktūrinis elementas.