Naminių gyvulių kepenis, inkstus, širdis, plaučius, smegenis, liežuvius, skrandžius, kraują ir kt. panašias skerdienos dalis daugelis žmonių vadina mėsos atliekomis. Tai neteisinga. Kokios čia atliekos, jeigu iš jų gaminami valgiai! Ir ne bet kokie valgiai, o rinktiniai, tiesiog skanėstai. Daugelis tautų šias skerdienos dalis vadina tarptautiniu žodžiu subproduktai. Taip vadinkime ir mes, kol kalbininkai nepasiūlys lietuviško atitikmens.
Subproduktai esti kaulėtieji ir minkštieji. Prie kaulėtųjų priskiriama: gyvulių galvos, kojos, čiurnos, stimburiai. Minkštieji subproduktai: kepenys, širdis, plaučiai, diafragma, inkstai, blužnis, liežuvis, smegenys, tešmuo ir kt. Labiausiai vertinami liežuviai ir kiaulių kojos.
Inkstai, plaučiai, širdis, liežuvis savo chemine sudėtimi panašūs į pačią mėsą ir turi maždaug vienodai baltymų. Daug riebalų yra liežuvyje, smegenyse, tešmenyje. Itin vertingas maisto produktas yra kepenys. Jose daug geležies junginių, fosforo, fermentų, vitaminų D, E, C, A, B6, B12.
Sumani šeimininkė iš subproduktų gali pagaminti įvairiausių valgių, kuriais pamalonins šeimą, susėdusią prie pietų stalo. O brangų svečią negėda pavaišinti nekasdienišku skaniu patiekalu.