Šaltalankius sunku skinti, bet gardu valgyti

Domisi ūkininkai ir pavieniai augintojai

Didžiausi šaltalankių plotai auginami Rusijoje, Kinijoje ir Mongolijoje. Šiose šalyse bendras šaltalankynų plotas – apie 500 tūkst. hektarų. Šaltalankiai sparčiai populiarėja Kanadoje, Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje. Šiek tiek jų augina kaimynai latviai ir estai.

Lietuvoje jų sodinama, tačiau ne itin daug. „Teigti, kad šaltalankiais nesidomi ūkininkai ar pavieniai augintojai, negalima“, – tikino Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Sodininkystės technologijų skyriaus mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas. Atvažiavusieji į LSDI ne tik įsigyja kokybiškų sodinukų, bet ir gauna daug vertingų patarimų.

Reiklūs dirvai

„Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.) priskiriamas žilakrūminių šeimai. Natūraliomis sąlygomis auga kaip krūmokšnis, krūmamedis ar medis. Šaltalankiai užauga nuo 0,5 iki 9 m, o kartais dar aukštesni. Gyvena iki 50 metų, skeletinių šakų amžius siekia 8–12, kartais 15–20 metų“, – botanines šaltalankių savybes aiškino dr. J.Lanauskas.

Pasak jo, vertingos šaltalankių veislės ir formos dažniausiai dauginamos žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais. Standartiniai šaltalankių sodinukai išauginami per vienus dvejus metus. Jie turi būti 35–50 cm aukščio, su susiformavusiu liemeniu ir šoninėmis šakelėmis, kamienėlių storis – 6–8 mm, pagrindinių šaknų skaičius – 3–5.

„Šaltalankiams tinkamiausi lengvesni, vandeniui ir orui laidūs dirvožemiai. Sunkesnes dirvas, prieš sodinant šaltalankius, būtina patręšti mėšlu, durpėmis ar kompostu, jose galima auginti žaliajai trąšai tinkamus augalus. Šaltalankynui skirtos dirvos turi būti gan drėgnos, bet ne per šlapios. Optimalus dirvos pH – 6–7. Rūgščias dirvas būtina pakalkinti (4–8 t/ha CaCO3). Šaltalankiams skirtą lauką reikėtų patręšti fosforo ir kalio trąšomis – P200-400K100-200. Ruošiant dirvą šaltalankynui, būtina išnaikinti daugiametes piktžoles“, – perspėjo pašnekovas.

Šaltalankiai – dvinamiai augalai

Šaltalankiai sodinami spalio mėnesį arba anksti pavasarį iki vegetacijos pradžios. Rekomenduojama sodinti 4×2–2,5 m atstumais, 5–7 cm giliau, negu sodinukas augo medelyne. „Pasodinę augalus, dirvą aplink juos mulčiuokite durpėmis ar medžio drožlėmis“, – patarė J.Lanauskas.

Šaltalankiai – vėjo apdulkinami dvinamiai augalai su vienalyčiais žiedais. Šaltalankyne turi būti pasodinta 10–15 proc. vyriškųjų augalų. Juos patartina išdėstyti šachmatine tvarka. Vyraujančių vėjų pusėje galima pasodinti užuovėją iš vyriškųjų augalų. Taigi įsigyti sodinukų patartina tik iš patikimų augintojų, nes atskirti moteriškus augalus nuo vyriškų nėra paprasta.

Būtina tręšti

„Pirmais metais reikia labai kruopščiai naikinti piktžoles, nes šaltalankių šaknys tarpsta viršutiniame dirvos sluoksnyje ir gali nepajėgti konkuruoti dėl drėgmės ir maisto medžiagų. Jei metai sausi, reikia laistyti. Be to, šaltalankiai yra šviesamėgiai, o aukštos piktžolės jaunus augalus gali stelbti“, – manantiesiems, kad šaltalankiai visiškai nereiklūs augalai, dažnai aiškina mokslininkas.

Kai dirvos reakcija yra artima neutraliai, ant šaltalankių šaknų gyvenančios bakterijos juos aprūpina azotu. Jei dirva kiek rūgštesnė, azoto gali trūkti. Tuomet pavasarį šaltalankius reikia patręšti azoto trąšomis. Jų norma 50–100 kg/ha v. m. Nederlingose dirvose augantys šaltalankiai iš rudens tręšiami fosforo ir kalio trąšomis – P150-200K50-100.

Vainikams reikia saulės

„Jauno šaltalankyno tarpueilius ir pokrūmius rekomenduojama purenti negiliai (5-8 cm gyliu). Tarpueiliai purenami giliau, pokrūmiai – sekliau. Antrais–trečiais metais į tarpueilius įsėjamas daugiamečių varpinių žolių mišinys. Tarpueiliai turi būti dažnai šienaujami, kad žolės neišgarintų per daug vandens. Kai tarpueiliai užsėti veja, šaltalankyną patogiau prižiūrėti. Jaunų šaltalankių pokrūmiuose piktžolės naikinamos purenant dirvą. Vėliau jas galima šienauti specialiomis šienapjovėmis“, – pataria J.Lanauskas.

Ir greitai, ir rankos sveikos

Šaltalankių vainikai turi būti neaukšti, kompaktiški, su taisyklingai erdvėje išdėstytomis skeletinėmis šakomis. Per pirmuosius trejus-penkerius augimo metus šaltalankiai formuojami išpjaunant persipynusias, aplaužytas ar apdžiūvusias šakas. Genima pavasarį–kovo mėnesį. „Augalams senstant, silpnėja jų augimas, skeletinės šakos pradeda džiūti. Jei metūgliai priauga tik 10–15 cm, gali pagelbėti atjauninamasis genėjimas, kai senos šakos patrumpinamos su 3–4 metų senumo mediena. Šaltalankius reikia stengtis suformuoti taip, kad jų vainikus tolygiai apšviestų saulė“, – sakė pašnekovas.

Atvykusiesiems į jo prižiūrimą šaltalankių kolekciją jis ne tik parodo, kuo viena veislė skiriasi nuo kitos, bet ir paaiškina, kurias vaisines šakeles galima kirpti. „Didelėse plantacijose tik taip ir daroma. Kerpamos šakelės, jos dedamos į šaldiklį. Vėliau sušalusios uogos labai lengvai nuo šakelių nupurtomos – ir rankos lieka sveikos, ir laiko nesugaištama braukiant uogas nuo šakelių“, – šypsojosi dr.J.Lanauskas.

Kaip pasidaryti šaltalankių aliejaus

Sutrynus vaisius, išspaudžiamos šaltalankių sultys, kurios paliekamos nusistovėti, kol jų paviršiuje susidaro oranžinis aliejaus sluoksnis, kuris vėliau nupilamas. Padžiovintos ir sumaltos išspaudos užpilamos iki 60 ºC pakaitintu rafinuotu saulėgrąžų aliejumi (1:1,5) ir laikoma kelias valandas, kartkartėmis pamaišant. Aliejus nukošiamas ir užpilamas ant šviežių išspaudų. Tai kartojama 4–6 kartus. Išpilstoma į iškaitintus tamsaus stiklo butelius. Geriama po 1 arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną prieš valgį skrandžio opaligei gydyti. Galima vartoti ir išoriškai žaizdoms bei nudegimams gydyti.

Vertingosios šaltalankių savybės

Šaltalankių uogos vartojamos avitaminozių profilaktikai, organizmui stiprinti po cheminės, radiacinės terapijos, po gydymosi antibiotikais, sveikstant po sunkių ligų. Šaltalankio uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gerina virškinimą. Šaltalankio aliejus greitina odos ir gleivinių žaizdų gijimą, pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu poveikiu. Jis vartojamas nudegimams, praguloms, spinduliniams odos pažeidimams gydyti. Taip pat gali būti naudojamas inhaliacijoms, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Nustatyta, kad šaltalankio aliejus mažina trombų susidarymą, plečia kraujagysles, gerina kraujo apytaką, todėl naudingas aterosklerozės prevencijai. Dėl naudingo poveikio odai šaltalankis plačiai naudojamas kosmetikoje. Šaltalankio aliejuje yra didelė koncentracija organizmui naudingų riebalų rūgščių: palmitoleino (omega-7), oleino (omega-9), linoleino, palmitino, stearino. Gleivinių atsinaujinimui ir odos struktūros palaikymui ypač naudingos omega-7 ir omega-9 riebalų rūgštys. Taip pat šaltalankiuose yra odos apsaugai reikalingų karotenų. Jų kiekis uogų aliejuje siekia 1 089 mg/100 g. Karotenas organizme virsta į vitaminą A pagal organizmo poreikius, todėl nėra pavojaus perdozuoti. Šaltalankių uogose ir jų aliejuje yra stearinų, kurie, ypač beta stearinas, yra cholesterolio antagonistas. Uogų flavonoidai gerina kapiliarinę kraujotaką.