Naujienos
Patarimai Virtuvės paslaptys Pasninko valgiai
Pasninko valgiai
|
Pasninkas (lot. ieiunium) tai laikas, kada visiškai arba bent iš dalies susilaikoma nuo valgio. Senovės mokslininkai daug pasninkaudavo. Kristus, prieš pradėdamas skelbti savo mokslą, išėjęs į tyrus, 40 dienų pasninkavo: mažai gėrė ir beveik nieko nevalgė. Katalikų bažnyčia penktadieniais ragina katalikus nevalgyti mėsiškų valgių. O per adventą ir gavėnią ne tik susilaikyti nuo mėsiškų valgių, bet ir dažniau pasninkauti. Didysis pasninkas – gavėnia. Tai septynių savaičių pasninkas prieš Velykas. Jis prasideda Pelenų dieną (trečiadienį). Atmetus sekmadienius, kai galima viską valgyti, susidaro lygiai 40 dienų. Gavėnios tikslas – prisiminti Kristaus kančią ir tinkamai pasirengti Didžiojo prisikėlimo šventei. Žmonės gavėniai iš anksto ruošdavosi: prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų, prisidžiovindavo kriaušių. Kadangi šio šimtmečio pradžioje per gavėnią buvo draudžiami valgyti ir pieno produktai, žmonės pieną raugindavo ir spausdavo sūrius, o išrūgas atiduodavo kiaulėms. Sūrius džiovindami, druską barstydavo. Po Velykų sudžiūvusius sūrius lyg akmenis kirviu kapodavo ir grauždavo, kas tvirtus dantis turėjo. Didžiojo pasninko metu net ligonis šlakelio pieno nenurys, sviesto kruopelės ant duonos nedės ir apie sūrį stengsis negalvoti. |
 |
Facebook
RSS
iGoogle