Nuo neatmenamų laikų žmonės vartojo grybus maistui. Deja, iš kelių šimtų valgomųjų grybų šio skanėsto mėgėjai pažįsta tik kokias dvi dešimtis.

Grybų maistinės savybės gerokai didesnės, negu manoma. Nors šviežiuose grybuose yra 87-91 % vandens, tačiau virtuose, troškintuose ir keptuose šis kiekis sumažėja perpus, o džiovintuose beveik visiškai jo nebelieka. Džiovinti grybai dažnai vadinami "augaline mėsa", tačiau savo maistine verte ją gerokai pranoksta - be baltymų, grybai dar turi daug angliavandenių, ląstelienos, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Pavyzdžiui, liesoje jautienoje vandens yra 74 %, baltymų - 21, riebalų - 4, mineralinių medžiagų - 1 %. Jeigu tokią mėsą palyginsime su džiovintomis lepšėmis, pamatysime, kad vandens jos turi 13 %, baltymų - 38, riebalų - 4, angliavandenių - 21,5, ląstelienos - 15, mineralinių medžiagų - 7,5 %. Grybuose daugiausia yra B grupės vitaminų.

Gamindamos grybų valgius, šeimininkės turėtų žinoti, jog žmogaus organizmas geriausiai įsisavina džiovintų grybų miltelių baltymus - 88 %, o šviežių grybų - maždaug 70 %. Grybų milteliuose baltymų yra beveik dvigubai daugiau negu šviežioje mėsoje.

Turėdami daug aromatinių medžiagų, grybai žadina apetitą, gerina virškinimą. Tačiau tiems grybų mėgėjams, kurie serga kepenų, skrandžio ir inkstų ligomis, patartume šio skanėsto atsisakyti, nes liga nuo jų gali paūmėti. Specialistai nepataria ant stalo dėti grybų valgių ir tada, kai šalia statomas butelis su alkoholiniu gėrimu. Mat alkoholis grybų baltymus  sutraukia, ir jie tada sunkiai virškinami. Kad grybų valgiai būtų skanūs, reikia sumaniai juos virti, troškinti ar iškepti. Grybai verdami tokioje temperatūroje, kai nuoviras vos vos kunkuliuoja. Verdant ant labai stiprios ar pernelyg silpnos ugnies, pablogėja grybų savybės - jie sustandėja arba ištyžta. Smulkiai supjaustyti ar sukapoti grybai išverda per 10-15 min., stambiai - per 20-25 minutes.

Į grybų valgius prieskonių dedama nedaug, nes patys grybai turi daug aromatinių ir skonį sukeliančių medžiagų. To nežinodamos, kai kurios šeimininkės tikrąjį grybų skonį pražudo prieskonių gausa. Grybų valgiams labiausiai tinka svogūnai, petražolės, krapai ir obuoliai. Pipirų, gvazdikėlių, muskato riešuto beriama labai nedaug, kad jie tik paryškintų būdingą jų skonį ir aromatą. Vietoj acto patartina vartoti rūgščias citrinų, obuolių ar svarainių sultis. Jeigu pateiktų valgių receptuose nurodyti produktai yra skliaustuose, tai jų į patiekalą galima nedėti.

Išradingos šeimininkės - tikrosios kulinarijos meno žinovės - pačios kuria valgių receptus. Todėl nesivaržykite, keiskite produktų kiekį, sudarinėkite įvairiausius jų derinius, kepimo, virimo ir troškinimo trukmę. Drąsiau bandykite. O svarbiausia - viską užsirašykite. Na ir kas, kad ne visada valgis tiks svečių stalui. Savo užrašuose pažymėkite ir tai.  Kitą kartą žinosite, kur padaryta klaida. Jei neturite laiko ir noro eksperimentuoti, pasikliaukite čia pateiktais valgių receptais: jie jau daugelį kartų išbandyti, todėl rekomenduotini visoms šeimininkėms. Sėkmės JUMS virtuvėje ruošiant grybų valgius!