Virusai: kodėl bijome savo protėvių?

Manoma, kad žmogus iš prigimties bijo dviejų dalykų – gyvačių ir infekcijų. Galima su tuo sutikti arba ne, bet reikia pripažinti, kad baimė užsikrėsti yra rimtas dalykas. Statistiniais duomenimis antrą vietą pagal mirčių skaičių užima būtent mirtys nuo infekcinių ligų.

Paskutinieji virusologinių tyrimo rezultatai sensacingi: virusas – pirma Žemėje atsiradusi gyvybės forma. Tai reiškia, kad žmogaus genoma savyje turi senovinių virusų likučių – iš viso beveik 400 rūšių. Taigi virusai aktyviai dalyvauja mūsų evoliucijoje.

Viduramžiais maras pražudė du trečdalius Europos gyventojų. Ispaniškasis gripas nusinešė daugiau aukų nei Pirmasis pasaulinis karas. Šiandien mokslininkai įrodė, kad sklerozę, astmą, diabetą, nevaisingumą, kai kurias vėžio ir paralyžiaus formas sukelia virusai.

Viskas, kas mus supa – žmonės, virusai, gamta – labai sudėtinga sistema ir kuo labiau mes į ją gilinamės, tuo daugiau iškyla neišsprendžiamų klausimų. Kas žino, galbūt virusai mus skatina tobulėti, mokytis stiprinti savo imuninę sistemą, kovoti su stresu, lavinti savo fizinius ir protinius gebėjimus? Ir galbūt eilinis susirgimas gripu – tai ženklas, kad mes turėtume labiau susimąstyti apie savo požiūrį į gamtą.

Antradienio vakarą mokslo-populiarinamajame filme „Daktaras virusas“ mokslininkai, gydytojai ir virusologai privers žiūrovus pažvelgti į virusą netikėtu kampu, o paprastų žmonių istorijos suteiks galimybę pajausti, ką išgyvena žmogus, išgirdęs mirtiną diagnozę.