Ar visi žinojome, kad Lietuvos pacientas turi teisę į kasdienę nemokamą slaugą namuose?

Kasmet prarandama po kelis milijonus litų

„Valstybinė ligonių kasa skiria milijonus litų už pacientų slaugymą namuose, bet metams baigiantis gydymo įstaigų vadovams tenka sulaukti priekaištų, kodėl tos lėšos nepasiekia ligonių, – kalbėjo D. Margelienė. – Nes šios lėšos skiriamos tik už atliktus darbus, tai yra – suteiktas paslaugas. Tačiau įstaigos pacientams nesuteikia tiek paslaugų, ir tų lėšų nepaima“.

Pašnekovės įsitikinimu, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turėtų taip organizuoti savo darbą, kad slaugytojai galėtų reikalingus slaugos pacientus lankyti ir namuose. „Tačiau jei slaugytojas dirba tik kabinete su šeimos gydytoju, tuomet ir neturi laiko vykti į namus. Puiku, jei poliklinikoje yra suformuota speciali slaugos namuose brigada ar tarnyba, ar bent jau kiekvienam slaugytojui skiriamos 2-3 valandos darbui namuose“, – kalbėjo moteris.

D. Margelienės teigimu, daugeliui pirminės sveikatos priežiūros centrų pavyzdys galėtų būti Vilniaus „Centro“ poliklinika, jau dešimtmetį teikianti tokias paslaugas savo pacientams.

„Deja, Vakarų regione negirdėjau apie tokią patirtį. Gal tokios paslaugos ir teikiamos, bet tiesiog nežinau, – tvirtino portalo pašnekovė. – Tačiau toks darbas yra labai sunkus, iniciatyvos turi rodyti ir slaugos darbuotojai, ir įstaigų vadovai. Vakarų šalyse slaugos namuose paslaugos jau seniai teikiamos, ten dažnai net ir gydytojai pacientus lanko namuose. O mūsų šalyje tik naujagimiai būtinai aplankomi, bet tokią paslaugą turi teisę gauti ir rizikos grupės pacientai: diabetikai, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę traumas, po operacijų“.

Slaugos specialistų sąjungos prezidentė pabrėžė, kad nesuteikiant slaugos namuose paslaugų kasmet visos šalies mastu gydymo įstaigos nepaima kelių milijonų litų – po kelis šimtus tūkstančių litų kiekviena.

Aplanko, kai turi laiko

Klaipėdos miesto asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė dr. Natalja Istomina „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė negirdėjusi apie uostamiestyje ar visame Vakarų regione veikiančią specialistų tarnybą, teikiančią slaugos paslaugas namuose. „Tokias paslaugas turi teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai, bet žinau, kad Klaipėdoje yra net tokių poliklinikų, kurios nesutinka priregistruoti labai sunkaus paciento, motyvuodamos tuo, jog neturės galimybės suteikti jam reikalingas paslaugas. Paprastai tai – privačios gydymo įstaigos, – kalbėjo N. Istomina, nepateisinanti tokio požiūrio. – Tai priklauso nuo įstaigos vadovybės politikos. Tačiau jos nenori teikti tokių paslaugų dėl žemų įkainių, net yra tokių paslaugų, kurios apskritai neturi įkainių, pavyzdžiui – pacientų konsultacija. Tad ir iškyla konfliktas tarp  ligonių kasų, poliklinikos ir pacientų, o nukenčia, žinoma, pastarasis“.

Pašnekovės manymu, pakėlus slaugos namuose įkainius, tokių paslaugų teikti neatsisakytų nė vienas PSPC, net ir privatus.

Kuncų ambulatorijos šeimos gydytoja ir UAB „Salgymeda“ generalinio direktoriaus pavaduotoja medicinai Danguolė Vitkienė portalui sakė, jog ambulatorijos slaugytojos sunkiai sergantiems pacientams namuose neturi specialiai paskirtų valandų. „Kada turi laiko, tada ir nueina, – sakė D. Vitkienė. – Tam skirti specialias darbo valandas ar suburti specialią komandą nėra lėšų. Juk tokiems pacientams reikalinga ir socialinė priežiūra. Jei pacientas suserga, gydytojas jį aplanko, slaugytoja paima kraujo mėginį, suleidžia vaistus“.

Tačiau jos atstovaujamoje kitoje įstaigoje, anot pašnekovės, tokių paslaugų teikimu pasirūpinama netgi geriau. „Kiekviena „Salgymedos“ slaugytoja turi jai priklausančią apylinkę ir lanko savo pacientus bent kartą per mėnesį. Tačiau visų lėšų, kiek numatoma sutartyje su Valstybine ligonių kasa, vis tiek nepanaudojame. Metų gale šiek tiek jų lieka, bet praėjusių metų likučio dar negaliu pasakyti, nes šiuo metu kaip tik ir yra rengiamos ataskaitos“, – kalbėjo gydytoja.

Nemokama slauga – nors ir kasdien

„Vakarų Lietuvos medicina“ paprašė savo patirtimi pasidalinti D. Margelienės išgirtąją sostinės polikliniką, kurioje jau 10 metų veikia atskiras padalinys – Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinika. Įstaigos direktorius Kęstutis Štaras aiškino, kad į namus vykti yra suburta speciali komanda – paliatyvios medicinos gydytojo, socialinio darbuotojo ir slaugytojo. Kai kuriais atvejais kartu vyksta ir slaugytojo padėjėjas. Kodėl, vadovo manymu, kitos šalies poliklinikos nesiryžta steigti tokios tarnybos? „Tam reikia nemažai darbo, būtinas ir transportas, o paslaugų įkainis nėra adekvatus. Be to, ir darbas sudėtingas, nes kai kurie pacientai visai nesirūpina savo sveikata, yra ir vienišų, giminaičių apleistų, – kalbėjo direktorius. – Turime vieną unikalų atvejį. Mūsų darbuotojai vieną pacientą slaugo namuose kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, nepraleidžiant nė savaitgalių. Ir šios paslaugos jam nieko nekainuoja, nes yra apmokamos Valstybinės ligonių kasos“.

Vadinasi, sunkiai sergantis Lietuvos pacientas turi teisę gauti slaugos namuose paslaugą už dyką net ir kasdien ? „Taip, jis turi tokią teisę“, – patvirtino pašnekovas.

Mimimos įstaigos vyriausioji slaugos administratorė Sandra Šileikaitė portalui sakė, kad namuose slaugos paslaugas gaunančių pacientų „Centro“ poliklinika šiuo metu turi beveik 2 tūkstančius: 700, reikalaujančių nuolatinės slaugos; apie 200, kuriems suteikiama paliatyvioji pagalba, ir per tūkstantį, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. „Už pirmosios grupės pacientui teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar jis lankomas kasdien, ar kartą per mėnesį, ligonių kasos moka 63 litus per mėnesį, – sakė S. Šileikaitė. – Teikiant paliatyviąją pagalbą apmokama už vieną vizitą; gydytojui – apie 33 litus, slaugytojui – 26 litus, socialiniam darbuotojui – 17 litų. Nuolatinės priežiūros įkainiai nustatyti pagal suteiktą konkrečią paslaugą. Pavyzdžiui, už kraujo paėmimą namuose ligonių kasos moka 9 litus. Atitinkantis šią kategoriją pacientas nemokamai gali pasinaudoti šia paslauga 12 kartų per metus. Tačiau ligonių kasos nepadengia visų įstaigos išlaidų, skiriamų slaugai namuose, nes tikrai nepakanka 50 litų už trijų specialistų konsultaciją“.  

Slauga – ne medicinos sritis?

Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas, sulaukęs „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimo apie slaugos namuose paslaugoms skiriamas lėšas, paaiškino, jog šie klausimai turi būti adresuojami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – ligonių kasos tokios statistikos nerenkančios. „Slauga ir palaikomasis gydymas – socialiniai reikalai. Ligonių kasos finansuoja tik gydymą, o slaugą –Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Slauga ir gydymas – visiškai atskiros sritys, – pabrėžė K. Žilėnas. – Kai susipina slauga ir medicina, visuomet iškyla labai daug neaiškumų“.

Tačiau minėtos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė su portalu kalbėjo ne apie slaugą, o apie globą. Be to, tvirtino net ir negalinti pateikti tikslių atsakymų, nes tikslinių dotacijų eilutėse nėra nurodoma, kuriai globos rūšiai – namuose ar stacionariose įstaigose – skiriamos lėšos. „Tokia informacija apie praėjusius metus renkama, tačiau ji bus tik vasarį. Todėl pateikiame bendrus skaičius. Asmenims, turintiems sunkią negalią, socialinės globos paslaugai teikti savivaldybėms pernai buvo skirta 41 729,3 tūkst. Lt  (iš jų 3 proc. skiriama šios funkcijos administravimo išlaidoms), šiais metais numatyta 38 312,4 tūkst. Lt“, – sakė L. Burbaitė.

 Atsakingas įstaigos vadovas

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė portalą informavo, kad Lietuvoje slaugos paslaugos sunkiems pacientams namuose iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų pradėtos finansuoti nuo 2008 m. birželio.  „Slaugos paslaugų namuose teikimą organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (ASPĮ). Jų teikimo tvarką ir apimtis slaugos paslaugų gavėjų grupėms nustato ASPĮ vadovas. Slaugos namuose paslaugas pacientams skiria šeimos gydytojas (gydantis gydytojas),  jas savarankiškai atlieka slaugytojas. Slaugos paslaugas namuose psichikos ligomis sergantiems asmenims skiria šeimos gydytojas kartu su gydytoju psichiatru ar gydytoju vaikų ir paauglių psichiatru, jas savarankiškai atlieka psichikos sveikatos slaugytoja, – aiškino E. Savulienė. – Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigai nepakanka slaugos paslaugas teikiančių specialistų, dalis šių paslaugų turi būti deleguota kitoms ASPĮ, sudarant sutartis dėl šių paslaugų teikimo“.

Specialistė pabrėžė, kad slaugos paslaugos namuose gali būti remiamos iš savivaldybių biudžeto ir paciento lėšų. „Šiuo metu nemokamai jos teikiamos asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (pažyma SP-1), – toliau aiškino SAM atstovė. – Pagrindinės slaugos paslaugos, teikiamos pacientų namuose, yra injekcijos (į veną, raumenis, poodį, odą; lašinės sistemos prijungimas; diagnostinių procedūrų atlikimas; žaizdų, pragulų, drenų priežiūra, pragulų profilaktika, asmens higienos paslaugos ir kitos slaugytojų atliekamos procedūros. Tačiau slauga namuose nėra slaugytojos buvimas prie neįgalaus paciento nuo ryto iki vakaro. Yra numatyta, kad slaugytoja gali apmokyti ir asmenį slaugančius artimuosius“.

 E. Savulienės teigimu, ASPĮ, prie kurios asmuo yra prisirašęs, vadovas privalo užtikrinti, kad pacientams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai, būtų suteiktos galimybės gauti SAM ministro įsakyme numatytos slaugos paslaugas namuose pagal ligos ar sveikatos problemų sukeltus poreikius. Portalui pasidomėjus, ar pacientas turi teisę kam nors apskųsti įstaigą, neteikiančią tokių paslaugų, specialistė neatsakė, tik dar sykį akcentavo, jog už jų teikimą atsakinga ASPĮ, kurioje pacientas yra prisirašęs.

Ligita Sinušienė

vlmedicina.lt