Ar Lietuvoje iš tikrųjų mažėja profesinių ligų?

2011 metais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registre iš viso užregistruoti  402 profesinių ligų atvejai, tai 15 proc. mažiau nei 2010 metais. Pasak Higienos instituto specialistų, tai nebūtinai reiškia, kad profesinių ligų iš tikrųjų mažėja.

„Šiandien negalime sakyti, kad padėtis profesinių ligų srityje gera. Profesinės ligos  - vienas iš profesinės sveikatos rodiklių. Profesinių ligų skaičiaus kitimą lemia daugelis faktorių, tai ir faktinė darbo sąlygų būklė, profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūros, profesinės sveikatos tarnybų veikla“, - profesinių ligų mažėjimo situaciją Lietuvoje komentavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė.

Pasak jos, dabar stebimas nustatomų profesinių ligų mažėjimas gali būti pastarosios ekonominės krizės ir žmonių baimės prarasti darbą išraiška, nes ne visais atvejais susirgus profesine liga yra mokama draudimo išmoka. Tai priklauso nuo to, ar profesinė liga yra pripažįstama draudiminiu įvykiu.

Lietuvoje stebimos kelios profesinės sveikatos priežiūros problemos – silpnai išvystytas profesinės sveikatos tarnybų tinklas, neefektyvūs periodiniai darbuotojų sveikatos patikrinimai bei naujų profesinių ligų atvejų neišaiškinimas.

„Labai svarbu laiku diagnozuoti profesines ligas. Profesinės ligos dažniausiai nustatomos vyresnio amžiaus asmenims, kai liga jau yra vėlyvos stadijos ir žmogus yra iš dalies ar visiškai nedarbingas. Praktiškai Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, nenustatoma ar nustatomi tik vienetai kai kurių grupių profesinių ligų, pvz., onkologinių, alerginių, infekcinių, odos, kvėpavimo sistemų ligų. Situacija darbo vietose keičiasi, seniau įprasta profesinė rizika šiandien efektyviai šalinama, pavyzdžiui, šiuolaikinė žemės ūkio ir statybų technika žymiai tobulesnė už tą, su kuria buvo dirbama prieš keliasdešimt metų. Tačiau vis labiau aktualūs tampa kiti profesinės rizikos veiksniai, tokie kaip cheminės medžiagos, kancerogenai, mutagenai. Atitinkamai turėtų keistis ir profesinių ligų struktūra“, - kalbėjo D. Krisiulevičienė.

Ilgą laiką nesikeičia statistinis sergančio profesine liga asmens portretas: 50 metų ir vyresnio amžiaus vyras, pagal profesiją - įrenginių ir mašinų operatorius (vairuotojai, ekskavatorių mašinistai, miškų ūkio įrenginių operatoriai, kelių tiesimo įrenginių mašinistai ir kt.), 3 kartus rečiau - kvalifikuotas darbininkas. Kitų profesijų asmenims profesinės ligos nustatomos retai, 2011 metais Registre užregistruoti tik 0,2 -3 proc. tokių atvejų. Vyrams profesinės ligos  nustatomos 4 kartus dažniau nei moterims.

2011 metais užregistruotų profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Daugiausia užregistruota kaulų ir raumenų (53 proc.), ausies (24 proc.) ir nervų sistemos (19 proc.) ligų, kurias sukėlė fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (biomechaniniai) rizikos veiksniai.

Daugiausiai profesinių ligų nustatyta dirbantiems statybose (30 proc.), apdirbamojoje pramonėje  (26 proc.),  transporto ir saugojimo sektoriuje (10 proc.).  Paskutiniaisiais metais profesinių ligų nustatoma mažiau dirbantiems žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje (13 proc.).

Daugiau kaip pusė profesinių ligų buvo įtarta asmeniui kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą, 6 kartus mažiau - profilaktiškai tikrinant sveikatą.

Higienos instituto Profesinės sveikatos centras, siekdamas gerinti profesinių ligų išaiškinimą šalyje, įgyvendina tyrimą „Darbuotojų periodinių sveikatos patikrinimų ir profesinių ligų nustatymo įvertinimas“, kuris leis pateikti siūlymus profilaktinių periodinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarkos ir profesinių ligų nustatymo sistemos tobulinimui, o tai padės kuo anksčiau išaiškinti profesines ligas.

Tyrimo metu siekiama išnagrinėti tiek darbuotojų, tiek gydytojų realų vaidmenį, jų motyvaciją ir problemas profilaktinių sveikatos tikrinimų ir profesinių ligų nustatymo srityje.