Šilauogė – rūgščių dirvų augalas

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja

Šilauoges auginti nesudėtinga. Svarbiausia – substratas. Tai yra rūgščių dirvų augalas, todėl sodinti reikia į rūgščias durpes. Iškaskite 40 cm ar pusmetrio gylio ir gal metro skersmens duobę, į ją pripilkite durpių. Palaistykite ir palaukite, kol jos susislėgs. Jei pasodinsite į purias durpes, šilauogės atsidurs duobėje, paskui jas reikės „už ausų“ tempti į viršų.

Šilauogėms parinkite užuovėją. Be to, būtų gerai, kad vieta būtų saulėta. Sodinkite ne per giliai – kaip augo vazonėlyje, gal tik kokiu centimetru aukščiau. Pasodintą augalą labai gerai būtų pamulčiuoti. Tam labai tinka pjuvenos (tik ne šviežios, o kelis metus pastovėjusios, nes šviežios iš dirvos pasisavina azotą), spygliai, galima ir smėlio sluoksnelį užberti. Šilauogių šaknys paviršinės. Mulčias apsaugo jas nuo perkaitimo, palaiko drėgmę, neleidžia išsikeroti piktžolėms.

Laistykite minkštu vandeniu, geriausia – lietaus arba bent pastovėjusiu. Kol neprigis, tręšti nereikia. Prigiję augalai tręšiami trąšomis uogakrūmiams.

Labai svarbu pasirinkti tinkamą šilauogių veislę. Vėlyvos veislės mūsų klimato sąlygomis nelabai tinkamos. Turėtų būti ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo. Apie tai galima paskaityti mano ir bendraautorių knygutėje.

Jeigu šilauogės neserga, kokius penkerius metus genėti nereikia. Paskui jos genimos kaip serbentai – nupjaunama jau nederanti šaka, kad atželtų naujos, kurios pradės derėti.

Sode auginant vieną kitą krūmą, paprastai ligų išvengiama. Ligos įsimeta, kai auginama plantacija. Kiek auginu pas save, dėl ligos neteko nupjauti nė vienos šakos.